Įprastai kombainai į laukus išvažiuodavo apie liepos vidurį. Sausros išdegintuose pasėliuose javapjūtę pradėję ūkininkai susikrimtę skaičiuoja nuostolius ir nuogąstauja, kad ateityje neatsiskaičius su bankais šie gali pasiglemžti jų žemes ir techniką.
Jau pildo aruodus
Pirmoji žinia apie javapjūtę atskriejo iš Vilkaviškio rajono, kur dar birželio 28-ąją buvo pradėti kulti žieminiai miežiai. Apie tai paskelbė bendrovė „Linas Agro“, kurios elevatorius priėmė pirmąsias 60 tonų naujojo javų derliaus.
Vilkaviškiečio ūkininko atvežti miežių grūdai buvo beveik sausi – laboratorijoje nustatytas drėgnis sudarė apie 14 proc. Pastebėta, kad saiko svoris panašus į pernykštį, nors vizualiai grūdai atrodo smulkesni.
Pernai Vilkaviškyje žieminiai miežiai pradėti kulti liepos 10-ąją. Kaimyninių rajonų ūkininkai teigė, kad ir pas juos baigia bręsti žieminiai miežiai. DELFI pakalbinti specialistai pastebėjo, kad kai kur labai anksti nukulti šią kultūrą tenka dėl sausros, nes javai taip išdžiūvo, kad nebeduotų naudos joks lietus.
Pastarosiomis dienomis, savaitę anksčiau nei įprastai, ne tik Pietų Lietuvos žemdirbiai ėmė kulti žieminius rapsus. Kaip DELFI sakė grūdus eksportuojančios bendrovės „Agrokoncerno grūdai“ direktorius Karolis Šimas, liepos 10-ąją įmonė jau turėjo apie 4000 tonų pirmųjų rapsų, 1000 tonų žieminių miežių ir 500 tonų žieminių kviečių.
Jaučiasi lyg siaubo filme
Daugybė žemdirbių rūškanais veidais sutinka ankstyvą javapjūtę ir su nerimu žvelgia į ateitį. Ypač susikrimtę labiausiai nuo sausros nukentėjusių rajonų grūdų augintojai. Marijampolės rajono Smilgių žemės ūkio bendrovės vadovas Romas Vilionis tvirtino, kad išdegė praktiškai visi pasėliai.
Bendrovė kviečiais, rapsais bei miežiais buvo apsėjusi apie 1000 ha. Tačiau dalis žieminių kviečių nesudygo, teko atsėti. R.Vilionis prognozavo, kad iš hektaro pavyks prikulti viso labo apie 2 tonas grūdų bei 1–1,5 tonos rapsų. Jeigu oras bus geras, javapjūtę jis tikisi pabaigti per 20 dienų.
„Reikia kombainais pravažinėti laukus, kad bent šiaudų gyvuliams būtų pakloti“, – tarstelėjo vadovas, pasiguodęs nebent tuo, kad nesudarė išankstinių grūdų supirkimo sutarčių, nes dabar negalėtų jų įvykdyti.
Javapjūtę pradedantis to paties rajono ūkininkas Jonas Kurtinaitis DELFI taip pat aiškino šiemet patirs nuostolių. Pernai jis iš hektaro prikūlė 4,5 tonų rapsų, o šiemet, kaip spėlioja, nepasieks 2,5–3 tonų.
„Rapsai ir kviečiai labai nukentėjo nuo sausros, yra smulkūs. Pastaraisiais metais patyrėme didelius nuostolius, nežinau kuo viskas baigsis“, – kalbėjo jis.
Pajamos stipriai nukris
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyrius prognozuoja, kad šiemet javų derlingumas bus per 26 proc., o derlius – per 22 proc. mažesnis nei pernai, rapsų – atitinkamai beveik 21 proc. ir beveik 9 proc. Štai žieminių kviečių derlingumas vidutiniškai gali kristi nuo 5,2 t iki 4,2 t, o vasarinių kviečių – nuo 3,5 t iki 2,7 t iš hektaro, žieminių miežių – nuo 4,1 t iki 3,7 t, o vasarinių – nuo 3,7 t iki 2,4 t iš hektaro.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) administracijos vadovo Igno Jankausko nuomone, pirmosios javapjūtė dienos rodo, kad prognozės gali pasitvirtinti, o žemdirbių pajamos gerokai nukris.
„Šiandien galime pasakyti, kad derlingumas bus apie 15–20 proc. mažesnis nei vidutinis. Pavyzdžiui, pernai Kėdainių rajono ūkyje iš hektaro buvo prikulta apie 4,5 tonos rapso, o dabar – 3,5–3,8 tonos. Galime paskaičiuoti, kad rapsų kainai esant 350–360 eurų už toną, augintojas nuo hektaro patirs apie 210–220 eurų nuostolį. Susidaro nemaža suma. Kitą savaitę javapjūtė įsibėgės visoje Lietuvoje, tuomet bus aiškesnis vaizdas“, – DELFI kalbėjo jis.
I. Jankauskas yra pastebėjęs, kad šį sezoną ūkininkai pasitiko su ypač mažais finansiniais ištekliais. Pastarieji dveji metai žemdirbių apyvartinį kapitalą reikšmingai sumažino.
Kiek neįvykdys sutarčių?
Dėl sausros ant plauko pakibo ir dalis išankstinio supirkimo sutarčių. Grūdų augintojai lengviau galėjo atsikvėpti tik liepos pradžioje, kai Vyriausybė dėl stichinės sausros nutarė skelbti ekstremalią situaciją visoje šalyje. Tai leidžia nebesibaiminti sankcijų dėl neįgyvendintų reikalavimų, kurie lydi europinės paramos išmokėjimą, taip pat prašyti bankų ir kitų kreditorių atidėjimų.
Pasak bendrovės „Agrokoncerno grūdai“ vadovo, šiuo metu sunku prognozuoti, kiek žemdirbių negalės įvykdyti kontraktų.
„Tikimės, kad ūkininkai tinkamai įvertino riziką ir visos sudarytos sutartys bus įvykdytos. Nuolat rekomenduojame iš anksto sudaryti sutartis tik dėl trečdalio derliaus, tad manome, kad augintojai paiso mūsų rekomendacijų ir jokių sunkumų dėl sutarčių nepatirs“, – situacijos nedramatizavo K.Šimas.
LGAA administracijos vadovas svarstė, kad sprendžiant iš žemdirbių, besidominčių nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių taikymu, skambučių skaičiaus dėl išankstinių sutarčių vykdymo kils problemų: „Kai kalbame apie 20 proc. derliaus netektį, tai natūralu, kad gali būti ir neišpildytų kontraktų. Labai norėtųsi, kad žemdirbiai nepiktnaudžiautų paskelbta ekstremalia situacija siekiant išvengti vykdyti sutartis dėl kainų.“
Pasaulyje kainos krenta
Dalis grūdus eksportui parduodančių augintojų tikėtųsi išsikapstyti iš sudėtingos situacijos, jei rudenį pasaulinėje rinkoje netikėtai pakiltų grūdų supirkimo kainos. Tačiau, pasak K.Šimo, pagrindinėse pasaulio biržose kainos pastaruoju metu krenta.
„Lietuvos šios tendencijos dar nepasiekė: pastaruosius du mėnesius už grūdus mokama aukščiausia kaina per kelerių metų istoriją. Šios tendencijos netaikomos tik žirniams, kurių kainą lemia Indijos muitų politika“, – aiškino jis.
Pavyzdžiui, „Agrokoncerno grūdai“ liepos 10 dieną už toną II klasės kviečių mokėjo 165–170 eurų, už toną rapsų – 350–360 eurų, už toną miežių – 150 eurų. Tona žirnių kainavo apie 155 eurus, tona pupų – apie 220 eurų.
„Kainos gali nežymiai skirtis atsižvelgiant į regioną – ją nulemia atstumas iki Klaipėdos uosto. Tikėtina, kad artimiausiu metu miežių kainos pokyčius nulems Saudo Arabijoje šį savaitgalį įvykęs 1,7 mln. tonų ypač žemos kainos konkursinis pasiūlymas miežiams. Saudo Arabija yra pagrindinė lietuviškų miežių pirkėja, tad panašu, kad galima laukti kainos kritimo“, – prognozavo K. Šimas.
