Lietuvos braškių augintojų draugijos pirmininkas Vidas Juodsnukis sako, kad vidutiniškai šalyje, braškių augintojai prarado apie trečdalį derliaus.
„Daugiau negu 30 proc. mažesnis derlius. Kai kuriuose regionuose, Suvalkijoje, pietvakarių Lietuvoje žmonės neteko net iki pusės derliaus. Kas neturėjo laistymo sistemų, pas juos braškės tiesiog išdegė – vėlyvų uogų praktiškai nebuvo“, – teigia augintojas.
Tačiau, pasak draugijos pirmininko, nereikėtų visos kaltės suversti vien gamtinėms sąlygoms.
„Nors uogų buvo mažiau, pardavimo kainų negalėjom padidinti, nes rinkoje visada yra ir atvežtinių braškių, todėl nuostoliai gerokai kirto per augintojų kišenes. Svarbiausia, kad nėra jokių kompensacijų. Visi kalba apie grūdinių kultūrų derliaus praradimą, gyvulininkystės sektorių, tačiau daržininkai ir sodininkai yra pamirštami.
Kompensavimo politika Lietuvoje yra visiškai išbalansuota, ji ypatingai nepalanki uogų augintojams. Pas mus nėra sukurtas kompensavimo mechanizmas kaip kitose valstybėse, kur yra įkurtas fondas, kuris visiems ūkininkams vienodai išdalinamas, ir vėliau jau pats ūkininkas sprendžia, kaip panaudoti pinigus“, – pasakoja V. Juodsnukis.
Anot pirmininko, Lietuvoje tik stambiausi ūkininkai gauna privilegijas, mažieji – lieka prie suskilusios geldos.
„Jei kažkokia stichinė nelaimė, tai kai kuriems paruošiama ministerijos tvarka, stambiausi gauna tą paramą, o smulkieji, kurių Lietuvoje yra dauguma, ja pasinaudoti jau nebegali. Pavyzdžiui, kalbant apie lenkiškas braškes, tai ir ten yra tos pačios problemos su oro sąlygomis, bet ten sukurti kompensavimo mechanizmai, tiesioginių išmokų paskirstymas visai kitos, o ir technologijos kur kas pažangesnės“, – teigia augintojas.
Ir nors daugelis braškių augintojų neteko didelės dalies derliaus, atsirado ir tokių, kurie su nedėkingais orais susitvarkė visai neblogai. Štai Vilkijoje braškes auginanti Asta Bureikienė skaičiuoja minimalias netektis.
„Sezono pradžioje išgąsdino liūtys, nes braškynas buvo „išdrenuotas“, tačiau uogos atlaikė ir išmirko tik apie 5 proc. braškių. Kitas etapas buvo sausra, tačiau mūsų braškyne buvo naudojama laistymo sistema, todėl atlaikėme puikiai“, – džiaugėsi braškių augintoja.
Gamtos prašo tik lietaus
Dabar, pasak moters, laukia prekyba braškių daigais, todėl ypatingai reikalingas lietingas oras.
„Jei ir ateis sausra, tie augintojai, kurie turi galimybę laistyti, turėtų visai neblogai susitvarkyti. Gamtos prašome tik lietaus“, – juokiasi augintoja.
Tačiau, ne visiems pasisekė taip, kaip A. Budrienei. Prienų rajone uogas auginanti Rasa Skučienė teigė, kad šiais metais derlius buvo kur kas prastesnis nei praėjusį sezoną.
„Sausra padarė savo. Derlius eina į pabaigą ir šiemet buvo gerokai mažesnis. Mes asmeniškai netekome 30-40 proc. derliaus. Pavyzdžiui, praėjusiais metais buvo didelis uogų „užmirkimas“, žiemą nebuvo sniego, bet jautėsi pašalimas, na, o dabar atėjo sausra. Nuostoliai visada jaučiasi augintojo kišenėje. Dabar kainos svyruoja nuo 3 iki 5 eurų už kilogramą. Viskas priklauso nuo pirkėjo. Negalime kainų laviruoti taip, kaip norime, nors metai nuostolingi, padidinus kainos – niekas nepirktų“, – sako augintoja.
Artėjant liepos viduriui, pasak R. Skučienės, artėja ir braškių sezono pabaiga, todėl visi, nespėję pasimėgauti šia vasariškos uoga, turėtų paskubėti.
„Dabar jau viskas, skaičiuojame paskutines savaites. Iki liepos pabaigos, lietuviškos braškės jau bus pasibaigusios. Net ir didieji augintojai baigia išparduoti savo produkciją. Baigiame skinti net tas braškes, kurias auginome pavasarį. Tie, kas nori dar paragauti lietuviškų braškių, turėtų suskubti“, – ragino moteris.
