Šis solidžios darbo patirties veterinarijos srityje turintis vyras gyvena Marijampolėje. Bet jau ketvirtas mėnuo, kaip po namie praleidžiamų savaitgalių sukaria kone 250 kilometrų kelią iš jų į Ilzenbergo dvarą, esantį prie pat Latvijos sienos.
Vaidas dirba šio dvaro ūkyje – rūpinasi jame esančiomis galvijų bandomis. Viena jų – tai kone šimtas melžiamų karvių ir jų veršeliai, kita – Prancūzijoje išvestos aubrakų veislės mėsiniai galvijai. Šiuo metu jų dvaro ganyklose ganoma per 30., rašoma pranešime spaudai.
Dėmesys – ekologijai
Pasak V. Dumbliausko, nors veterinarijos gydytoju dirba jau 23 metus, iki šiol jam neteko darbuotis ekologiniame gyvulininkystės ūkyje. O Ilzendergo dvaro ūkis būtent toks ir yra.
„Svarbiausias mano rūpestis – galvijų sveikata. Todėl negaliu rizikuoti ir laukti, kol, bėdai ištikus, kas nors paskambins į Marijampolę, kad atvažiuočiau. Atstumas didelis, neprilakstyčiau. Todėl atidirbu visą savaitę, o savaitgaliui grįžtu į Suvalkiją“, – pasakojo V. Dumbliauskas.
Jam yra tekę dirbti ir mažesniuose, ir labai dideliuose gyvulininkystės ūkiuose. Vyras turi individualią veterinarijos paslaugų įmonę, tad pagal iškvietimą važinėdavo ir į asmeninius ūkius – dabar jos veiklą yra laikinai sustabdęs.
Jis yra dirbęs ir „muitinėje“ – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pasienio veterinarijos poste. Bet iki šiol nebuvo tekę padirbėti ekologinėse fermose, ir dar – esančiose dvare.
„Vienas iš mano darbų – tai pieno kokybės kontrolė. Prireikus vežu jo mėginius į nacionalinę laboratoriją. Būna atvejų, kai, gyvuliui pasiligojus, reikia ištirti, kas sukėlė ligą bei parinkti tikslų gydymą. Nes antibiotikų ekologiniame ūkyje naudoti nevalia. Taigi šis darbas man – neeilinis, būna rimtų iššūkių“, – kalbėjo V.Dumbliauskas.
Pieno kokybė ekologiniame ūkyje privalo būti nepriekaištinga. Mat iš jo lzenbergo dvare yra gaminami ekologiški pieno produktai – slegiami varškės sūriai, rauginama grietinė, mušamas sviestas. Iš prastesnės kokybės žaliavos gerų jų nepavyktų pagaminti. Reikėtų naudoti priedų? Tuomet produktai nebebūtų ekologiški.
Patikrino įgūdžius Vokietijoje
„Tik nedarykite manęs emigrantu, – nusijuokė Vaidas užklausus, kokios gi patirties jis įgijo dirbdamas svetur. – Aš tik kelis mėnesius padirbėjau Vokietijoje, greta Miunsterio (Šiaurės Reino – Vestfalijos žemėje esančiame ūkyje.
Tai buvo santykinai nedidelė, apie 500 karvių laikanti ferma. Joje dirba mano pažįstamas veterinarijos gydytojas. Todėl norėjau pasižiūrėti, kaip ten, Vokietijoje rikiuojami darbai. O ir smalsu buvo pasitikrinti, ką sugebu, o ką – kiti. Įsitikinau, kad kitur – ne stebuklai“.
Pasak Vaido, Lietuvoje jis yra dirbęs didelėse gyvulininkystės bendrovėse, tad gali paliudyti, kad lietuvių fermos – įrengtos moderniau nei vokiečių.
Ilzenbergo dvaro fermos apskritai yra naujos – pieno ūkis jame buvo galutinai sukurtas maždaug prieš trejus metus. O mėsinius galvijus pradėta auginti neseniai, prieš porą metų.
„Štai todėl ir galiu paliudyti, kad svetur – gerai, bet namuose vis tiek yra geriausia“, – patikino V. Dumbliauskas.
