Lietuvos grūdų augintojų asociacija (LGAA) birželio 25 d. atliko apklausą dėl pasėlių būklės. Žemdirbiai įvertino savo pasėlių būklę. Apklausos dalyviai nurodė, kad 51 proc. žieminių pasėlių ir 35 proc. vasarinių pasėlių yra patenkinamos būklės, atitinkamai 32 ir 49 proc. blogos, 11 ir 17 proc. labai blogos būklės. Gerai įvertinta tik 6 proc. žieminių ir 2 proc. vasarinių kultūrų.
Palyginimui, prieš mėnesį atliktoje apklausoje 45 proc. žieminių pasėlių ir 70 proc. vasarojaus buvo įvertinti kaip geros būklės, o blogos ir labai blogos atitinkamai 7 ir 5 proc. Apklausos rezultatai rodo akivaizdų pasėlių būklės blogėjimą. Įsismarkavusi sausra lems ir tai, kad javapjūtė prasidės itin anksti.
„Tai galime vertinti dvejopai: žemdirbiai greičiau pradės gauti pajamas, tačiau akivaizdu, kad jos bus ženkliai mažesnės. Vertinama, kad dėl derliaus netekčių pajamos gali kristi 15-30 proc.“, – sako LGAA administracijos vadovas Ignas Jankauskas.
Vyriausybės komisija ketvirtadienį pasiūlė dėl sausros skelbti ekstremalią situaciją valstybės mastu.
Galutinį sprendimą dėl ekstremalios situacijos priims Ministrų kabinetas, praneša BNS.
„Ekstremalią situaciją Lietuvoje galima skelbti tada, kai ji paskelbiama 3 savivaldybėse, šis skaičius jau yra viršytas, todėl prielaidos tam yra“, – sakė I. Jankauskas.
Milžiniški nuostoliai
Jau dabar ūkininkai skaičiuoja, kad šios vasaros sausros gerokai kirs per jų kišenes, o vidutiniai nuostoliai Lietuvos ūkiuose gali pasiekti ir trečdalį produkcijos.
„Neabejotinai, nuostoliai bus. Vasarinių kviečių varpos labai trumpos, grūdai smulkūs. Preliminariai vertiname, kad atskiruose grūdų ūkiuose nuostoliai gali siekti ir 30 proc. Taip pat bloga padėtis su rapsais. Didelė dalis tiesiog neišaugo.
Taip pat keista padėtis laukuose, kuriuose blogai sudygo žieminiai kviečiai. Tam, kad efektyviai būtų išnaudojamas laukas, žemdirbiai nesudygusiuose lopinėlius pavasarį įsėjo vasarines kultūras. Bet šiais metais žieminiai kviečiai sunoko anksčiau, o vasariniai vis dar žali. Paprastai šios kultūros subręsdavo panašiu metu, tačiau šiais metais skirtumas bus itin ženklus ir panašu, kad tai taps dar viena dilema žemdirbiams“, – teigia I. Jankauskas.
Kaina rinkoje – stabili
Ir nors sausra padarė neatstatomą žalą ūkininkams, grūdų kainos rinkoje išlieka mažai pakitusios. Tačiau I. Jankauskas įžvelgia kitą problemą, kuri gali iškilti Lietuvos augintojams.
„Kainas Lietuvoje rinkoje nulemia tarptautinės rinkos. Sausros kitose valstybėse nebuvo. Labiau dėmesį reikėtų atkreipti į tai, ar žemdirbiams pavyks įvykdyti išankstines sutartis, kurių pasirašyta kur kas daugiau nei ankstesniais metais“, – sako specialistas.
Siūlo tobulinti metodiką
Įstaigos, atsakingos už sausros paskelbimą, stebi tik vieną rodiklį – laiko tarpą, per kurį nebuvo kritulių. Tačiau Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslininkų teigimu, toks vertinimas nėra teisingas.
Augalų išgyvenimui svarbus drėgmės kiekis dirvožemyje, o jo lygį įtakoja ne tik kritulių kiekis, bet ir oro temperatūra. LAMMC mokslininkė Dr. Roma Semaškienė praėjusiame LGAA visuotiniame susirinkime pristatė duomenis, kad 2017 metų pavasarį kritulių kiekis taip pat nebuvo gausus, tačiau šiais metais vidutinė oro temperatūra net 4,6 laipsnio didesnė nei 2017 metais.
„Būtent tai ir lėmė greitesnį dirvos ir augalų sausėjimą, o kartu ir nuostolius. Todėl manome, kad sausros skelbimo metodika turi būti patobulinta atsižvelgiant į mokslininkų pastabas“, – teigia I. Jankauskas.
