Ketvirtadienį žemės ūkio ministras Giedrius Surplys „Žinių radijui“ sakė, kad rizikos fondai pirmiausia būtų išbandomi pieno sektoriuje. Tačiau Žemės ūkio rūmų pirmininko Arūno Svitojaus teigimu, tokie fondai negali būti kuriami „griebiant sektorius epizodiškai“.
„Mes griebiame vieną gabaliuką, kitą gabaliuką, nors turime žiūrėti daugiau sistemiškai. Žemės ūkio ministras pradėjo kalbėti apie žemės ūkio bendrą vystymo viziją, toje vizijoje reiktų žiūrėti, kur linksta mūsų žemės ūkis, ar mes einame į pieno, ar į grūdų sektorių“, – Eltai sakė A. Svitojus.
Jo teigimu, reikia įvertinti ir mėsinę gyvulininkystę, augalininkystę, taip pat sausrų įtaką, kurios pažeidė įvairias šakas.
Jis taip pat pabrėžė, kad rizikos valdymo fondai turėjo atsirasti jau anksčiau, o ne tada, kai ES Lietuvai baksnoja pirštu.
„Mes juos galėjome turėjome prieš 10 metų, bet laukėme, kol mums pabaksnos. Šioje vietoje turėtų politikai remtis daugiau ne politika, o strategija, mokslu, kada tų dalykų reikia laiku, o ne kai ateina rizika. Pieno sektorius baigia išnykti, tada mes jau jam kuriam fondą, kad galbūt atgaivinsime“, - svarstė Žemės ūkio rūmų pirmininkas.
Jis pabrėžė, kad smulkūs ir vidutiniai pieno gamintojai nerimauja, kad, įkūrus tokius fondus, jų sąskaita galėtų pasinaudoti didieji pieno gamintojai, kurie ir taip gauna didesnes investicijas, ir, norėdami gauti kompensaciją, rodytų didesnius nuostolius.
„Tarp mažųjų atsiranda daug nuogąstavimų, kaip tas fondas veiks ir kaip paveiks pieno gamintojų sektorių“, – sakė A. Svitojus.
Tuo metu Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas sakė, kad, pavyzdžiui, prie pienininkų rizikos fondo turėtų prisidėti gamintojai, supirkėjai, prekybininkai ir perdirbėjai bei valstybė – tik tada jis bus tikslingas. Tuo atveju, jei fonde dalyvautų vien gamintojai, jis turėtų būti sektorinis.
Pavyzdžiui, kiek pienininkai, grūdininkai ar mėsininkai susidėjo, tiek disponuoja savo fondu, o ne taip, kad vienam visą laiką krizė ir iš visų fondų jis naudojasi, – taip neturėtų būti“, – pažymėjo jis.
Paklaustas, kaip vertina G. Surplio išsakytą poziciją, kad rizikos fonde nedalyvausiantys žemdirbiai neturės moralinės teisės kreiptis dėl kompensacijų, J. Talmantas sakė, kad tai teisinga pozicija.
Ketvirtadienį „Žinių radijui“ G. Surplys sakė, kad didžiąją dalį rizikos fondų, kurie būtų skirti padengti nuostolius dėl sausrų ar kitų nelaimių, lėšų įneštų valstybė ES lėšomis. Likusią dalį, pavyzdžiui, 30 proc. sumokėtų patys ūkininkai.
G. Surplio teigimu, draustis nuo sausros yra per daug sudėtinga, dėl to Lietuvoje niekas to nepadarė. Tarp reikalavimų, pasak ministro, yra visiškas derliaus žuvimas - jeigu sausra sunaikina tik dalį derliaus, tuomet draudimo išmoka nemokama.
Anot jo, dėl šių metų sausros, skaičiuojama, derlius bus apie 30 proc. mažesnis.
