Jis aiškino, kad didžiąją dalį rizikos fondų, kurie būtų skirti padengti nuostolius dėl sausrų ar kitų nelaimių, lėšų įneštų valstybė ES lėšomis. Likusią dalį, pavyzdžiui, 30 proc. sumokėtų patys ūkininkai.
„Tada ištikus nelaimei, ir aš kalbu ne tik apie sausras, liūtis, stichines nelaimes, bet ir apie kainų svyravimus, fondas tiesiog kompensuoja patirtus nuostolius ir šioje vietoje ūkininkui, kuris nenorėjo dalyvauti fondo veikloje, nelieka moralinės teisės prašyti tokių kompensacijų ar nuostolių atlyginimų ar ES“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė G. Surplys.
Pasak jo, rizikos fondai, atrodo, yra geriausias sprendimas, siekiant užtikrinti kompensacijas. Pirmiausia toks modelis bus išbandytas pieno sektoriuje.
„Kol kas tų fondų nėra, bet esame neblogai pasistūmėję, norime pradėti nuo pieno sektoriaus, ir jei pasiteisins, tada judėsime į kitus“, – teigė ministras.
G. Surplio teigimu, draustis nuo sausros yra per daug sudėtinga, dėl to Lietuvoje niekas to nepadarė. Tarp reikalavimų, pasak ministro, yra visiškas derliaus žuvimas – jeigu sausra sunaikina tik dalį derliaus, tuomet draudimo išmoka nemokama.
Anot jo, dėl šių metų sausros, skaičiuojama, derlius bus apie 30 proc. mažesnis.
Praėjusią savaitę žemdirbiai surengtoje spaudos konferencijoje teigė, kad neteko 80 proc. derliaus.
