Daržininkystės ir sodininkystės statinius gaminančios ir jais prekiaujančios bendrovės „Gardenis“ atstovas Žilvinas Petrauskas sako, kad Lietuvoje šiltnamių populiarumas priklauso nuo pirkėjų poreikių ir gyvenamosios vietos.
„Pastebime, kad Lietuvoje kaimo vietovėse, kolektyviniuose soduose, mažesniuose miestuose ir miesteliuose dominuoja paprastesnių medžiagų, bet didesnio ploto šiltnamiai. Tuo tarpu didžiuosiuose miestuose – mažesnio ploto, bet įvairesnių medžiagų statiniai“, – pasakoja specialistas.
Ir nors dauguma lietuvių, Ž. Petrausko, šiltnamį įsigyja tam, kad jame augintų šilumą mėgstančias daržoves ar gėles, žmonės vis dažniau atkreipia dėmesį ir į kitas galimybes.
„Matome, kad kasmet daugėja pirkėjų, kuriems reikia gražaus ir patogaus sodo statinio tiek augalams auginti, tiek įvairiems kitiems pomėgiams: ilsėtis, dirbti, ar net švęsti. Šiais laikais šiltnamiuose galima įrengti barus, prekybos paviljonus, produktų pristatymo erdves, universiteto tyrimų laboratoriją ar net studijų auditoriją“, – tikina įmonės atstovas.
Nori estetikos
Ž. Petrausko teigimu, klientų pasirinkimą lemia ne tik finansinės galimybės, bet ir šiltnamio funkcionalumo, patogumo, kokybės, estetikos suvokimas.
Daliai Lietuvos gyventojų, įsigyjančių naują šiltnamį, sprendimą, kokį pirkti nulemia tik kaina. Tačiau stebime ir tam tikrą žinojimo, kaip dar šiltnamis gali būti naudojamas, koks jis gali būti, kur gali būti statomas, kokios šiuolaikiškų konstrukcijos ir dangos žaliavų savybės, stoka.
Pasak specialisto, įtakos perkant turi ir nuostata, kad šiltnamis skirtas tik pomidorams ar agurkams, ir dėl to „niekada neatsipirks“, todėl negali būti vertas daugiau nei metinio derliaus kaina.
„Bet tai – vieno rinkos segmento požiūris ir elgsena. Kitas segmentas – vertinantys statinių kokybę bei suprantantys jų vertę, tačiau, deja, neturintys galimybės skirti pakankamai asmeninių ar šeimos išteklių jam įsigyti.
Dar viena šios rinkos grupė – plataus akiračio, susipažinę su JAV, Vakarų Europos, Skandinavijos šalių privačių valdų tvarkymo patirtimi, vertinantys natūralumą, gamtą, sodą, turintys įvairiausių laisvalaikio pomėgių, akcentuojantys ne tiek funkcijos plius kiekio ir kainos santykį, bet ir kokybės, estetikos, funkcijos ir kainos santykį“, – teigia vyras.
Nuo keliasdešimties iki keliolikos tūkstančių eurų
Kalbėdamas apie kainas Ž. Petrauskas sako, kad jos priklauso nuo daugybės veiksnių, pradedant nuo prekės koncepcijos generavimo, projektavimo, gamybos procesų organizavimo, žaliavų, gamybos, baigiant ilgalaikiais garantiniais įsipareigojimais, reklamomis, atliekų tvarkymu ir daugeliu kitų kaštų, apie kuriuos dažnas pirkėjas net nesusimąsto.
„Kuo aukštesnės kokybės kiekviename prekės kūrimo, gamybos ir jos naudojimo etape siekiama, tuo, paprastai, daugiau kaštų patiriama, o tai ir formuoja galutinę kainą.
Šiltnamių kainos – pačios įvairiausios. Gali kainuoti tik keliasdešimt eurų, jei šiltnamį projektuosite, gaminsite ir statysite patys iš turimų atliekamų žaliavų, pav., senų langų, senos medienos ir reiks tik plėvelės šiltnamio dangai.
Pastaruosius keletą metų Lietuvos rinkoje ypač aktyviai prekiaujama cinkuoto plieno ar aliuminio konstrukcijos ir plastiko (kanalinio polikarbonato) dangos šiltnamiais. Jie, priklausomai nuo dydžio ir žaliavų kokybės, kainuoja keletą šimtų eurų“, – sako specialistas.
Pasižvalgius po Lietuvoje šiltnamiais prekiaujančių įmonių katalogus, galima išvysti ir keturženklius skaičius. Už pilnai sukomplektuotą, 63 kvadratinių metrų šiltnamį galite pakloti ir 14 tūkstančių eurų.
Sudėtingos konstrukcijos
Aiškindamas, apie šiltnamių ypatumus specialistas sako, kad jų konstrukcija gali susidėti iš įvairiausių medžiagų, tokių kaip juodasis metalas, plastiko vamzdžiai, mediena, aliuminis, o šiltnamių dangą įprastai sudaro plastikas arba stiklas.
Kiekvienos paminėtos medžiagos tipų ir kokybinių savybių įvairovė – didžiulė, atitinkamai kinta ir tos pačios medžiagos kaina. Polikarbonato gamintojų pasaulyje – daug, kiekvienas jų pirkėjui siūlo skirtingų storių, struktūros, atspalvio, pločio, atsparumo atmosferos poveikiui ir kt. savybių polikarbonatą.
„Atitinkamai, kiekvieno pirkėjo pasirinktas polikarbonato savybių rinkinys atsispindi jo kainoje. Ta pati taisyklė galioja ir visoms kitoms medžiagoms: kokio medžio, kaip supjauta, kaip apdorota, kaip paruošta mediena; kokio tankio, kokio storio, kokios formos, iš kokių žaliavų ir pan. išlieti aliuminio profiliai; iš kokių žaliavų, kokia technologija, kokios formos, kokiu kiekiu ir pan. išlietas stiklas ir t.t. Visos bet kurio gaminio, taip pat ir šiltnamių, savybės lemia jų kainą“, – aiškina vyras.
Paklaustas, koks yra geriausias laikas įsigyti šiltnamį, Ž. Petrauskas nedvejodamas įvardina rudenį.
„Tokiu laiku – mažiau streso ir pirkėjams, ir pardavėjams. Kad pakaktų laiko numatyti, kam jums šiltnamio reikia, ką jame veiksite. Taip pat, kokio šiltnamio reikia, dydžio, formos, dangos, spalvos. Kur statysite, kiek galite tam skirti lėšų.
Kol žemė neįšalusi, galėsite be rūpesčio pasistatyti ir laukti pavasario. Bet kada galėsite jame sodinti pirmuosius augalus, nelaukdami, kol įsigysite, kol pristatys, kol sumontuos, kol įsirengsite“, – pataria specialistas.
Buitiniai arba kitaip dar vadinami „hobby-laisvalaikio“ šiltnamiai skirstomi:
Pagal funkciją/ naudojimo paskirtį: augalams, poilsio erdvei, komercijai (pav., prekybos paviljonai, kt.), kitoms reikmėms (pav., kavinės, laboratorijos, ...), mišrūs.
Pagal pagrindo formą: stačiakampiai, daugiakampiai, apvalūs.
Pagal stogo formą: dvišlaičiai, lanko (arkos) formos, apvalūs, daugiašlaičiai (keturšlaičiai, aštuonšlaičiai, …).
Pagal rėmo konstrukcijai naudojamą medžiagą: metaliniai (juodojo metalo, cinkuoto plieno, aliuminio, ...), mediniai, plastikiniai, mūriniai, kt.
Pagal dangos medžiagą: stikliniai (tradicinis stiklas, grūdintas stiklas, ...), plastikiniai (plėvelė, polikarbonatas, …).
Pagal statymo būdą: atskirai statomi, priesieniai (jungiami viena ar keliomis sienomis prie pastato).
