Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje dėl sausros paskelbta ekstremali situacija. Kol kas iškrito vos vienas kitas lašas, kaip liaudis sako, toks lietus – tai lyg kunigo pakrapinimas krapylu.

Avižos ant kamblių iškepė

Kalbinti rajono žemdirbiai sakė, kad situacija išties liūdna. Kapčiamiesčio seniūnijos Semoškų kaimo jaunoji ūkininkė Raminta Zelenauskaitė teigė, kad sausra labai pakenkė jos 116 hektarų ūkyje augančioms grūdinėms kultūroms bei apie 150 hektarų ūkį valdantiems tėvams Dalei ir Juozui Zelenauskams, taip pat puoselėjantiems įvairių rūšių javus. Pasak Ramintos, dar sunku įvertinti sausros padarytus nuostolius, bet jie tikrai bus nemaži. Palynojęs nedidelis lietus situacijos nepataisė, žemės pakankamai nesudrėkino.

,,Šiemet dėl sausros labai prastai dygo grikiai, todėl bandėme juos gelbėti. Tik neaišku, ar įdėtos pastangos duos teigiamų rezultatų“, – sakė jaunoji ūkininkė. Taigi ūkininkai, anot Ramintos, meldžia lietaus, kuris sušvelnintų sausros padarinius.

Dukrai pritarė ir Juozas Zelenauskas, tvirtindamas, kad šiemetinė situacija nepavydėtina. Šeimos ūkiuose auga apie 120 hektarų rugių, kurie nuo nepalankių oro sąlygų jau geltonuoja, kai kurių nespės susiformuoti grūdai. Žieminiai javai, ypač kviečiai, irgi vietomis geltoni, avižos iškepusios. Ypač prastai laikosi tie pasėliai, kurie auga smėlingose ar žvyruotose žemėse. Nupjautos pievos, J. Zelenausko teigimu, irgi jau rudos, labai mažai pasirūpinta šienu.

,,Tiesą sakant, neprisimenu tokių metų, kad nuo gegužės vidurio nelytų ir Dzūkijoje avižos ant kamblių iškeptų. Kai kur pasėliai tiesiog lopais geltonuoja“, – sakė vyriškis.

Jei palis, pasak ūkininko, vis tiek padėties tai neišgelbės. Sausros pakenkti javai turbūt jau neatsigaus. Atsigaus tik išlikę, geriau atrodantys. Iš jų dar bus gaunamas derlius. Vienos avižos, pavyzdžiui, nunoks, o kitos tik vegetuos ir kokybiškų grūdų jau nesubrandins. Grikių pasėliai auga keturiasdešimties hektarų plote, ūkininkas juos patręšė, todėl tikintis, kad šie galbūt dar atsigaus, jei lietus palis. J. Zelenauskas pripažino, kad nuo sausros nukentėjo visos auginamos kultūros, kurios nors vienos išskirti negalintis. Esant karštiems orams, anot jo, buvo sudėtinga ir pasėlius tręšti bei kovoti su piktžolėmis.

Paklaustas, ar apsimokėtų pasėlius apdrausti, jis sakė, kad dar reikia žinoti, nuo ko juos drausti. Pernai reikėjo nuo liūčių, o šiemet – nuo sausros. Be to, kai prastas javų derlius, kažin ar apsimokės. Juk prastose žemėse iš vieno hektaro prikuliama tik 2–3 tonos grūdų.

,,Jei prikultume 5–6 tonas iš hektaro, gal tada apsimokėtų drausti. Dar nepamirškime, kad ūkininkavimo teritorijoje turi būti paskelbta stichinė sausra, jei ji nebus paskelbta, nors ir būsi apsidraudęs pasėlius, išmokų negausi“, – kalbėjo vyriškis.

Taigi ūkininkas dar turi būti ir meteorologas, nuspėti orus toli į priekį, nors tai labai sunku padaryti. Gamta, anot jo, elgiasi neprognozuojamai, net ir Dievulis nieko nepareguliuoja, todėl turbūt jau nei maldos žemdirbiams nepadės. Ypač sunku, ūkininko teigimu, tiems, kas laiko galvijus, jie ženkliai mažiau pasiruošė žiemai šieno, nebus iš ko paruošti žalio pašaro, nes iškepė pasėliai. ,,Šiemet metai vėl bus sunkūs, pernai nebuvo įmanoma derliaus nuimti, o dabar – nebus ko kulti. Jei dar grūdų supirkimo kainos bus mažos, tai ūkininkams bus visai prapultis. Jos nuo 2011–2012 metų labai smarkiai sumažėjo. Dar nuskaitoma nemaža dalis lėšų ir dėl grūdų drėgnumo“, – dalijosi mintimis J. Zelenauskas.

Kaimas

Karves šeria papildomais pašarais

Raimundas Svipas, ūkininkaujantis Dainavėlės kaime, Būdviečio seniūnijoje, laiko 61 melžiamą karvę, 25 mėsinius galvijus. Jis sakė, kad sunku ūkininkauti dėl to, kad dėl sausros nėra žolės. Po pirmo žolės pjovimo pasiruošė šiek tiek pašarų, bet maždaug trečdaliu mažiau nei pernai. Karvės dieną ganosi lauke, o naktį pargenamos į tvartus. ,,Stengiamės, kad nesumažėtų pieno primilžiai, todėl papildomai jas šeriame pernykščiais kukurūzų, žoliniais pašarais, kurių turėsime pakankamai iki rudens. Jei karvės tenkintųsi tik ganykliniu pašaru, būtų blogai, primilžiai tikrai ženkliai sumažėtų“, – tvirtino R. Svipas, užsiimantis pienininkyste ir mėsine galvijininkyste.

Mėsinius galvijus jis teigė dabar laikantis tvarte, jų skaičių ketinantis mažinti. Ūkininkas yra pasinaudojęs Europos Sąjungos parama, už gautas lėšas įsigijęs technikos, įsirengęs pieno linijas. Pienininkyste, anot jo, verta užsiimti dėl to, kad greičiau yra gaunami pinigai už parduodamą produkciją. Kiekvieną mėnesį gaunamos tam tikros pajamos. Ūkininkas augina nemažai žieminių ir vasarinių kviečių, miežių, avižų, kukurūzų. Pasėliai tikrai prastesni nei pernai, bet kiek dėl to patirs nuostolių, sakė sužinos tik sudorojęs derlių.

,,Meldžiam lietaus! Antraip liksim be kruopų, miltų. Ypač kenčia žirniai ir lęšiai. O spelta jau baigiasi. Ar bus naujo derliaus, priklauso tik nuo Dievo“, – socialinio tinklo ,,Facebook“ asmeninėje paskyroje birželio pradžioje rašė ūkininkė Agnė Juknevičienė. Šis jos įrašas privertė sunerimti, nes daug rajono ir visos Lietuvos žmonių labai mėgsta ūkininkų Juknevičių gaminamą produkciją. Šventežerio seniūnijos jaunieji ūkininkai Agnė ir Alius Juknevičiai turi malūną ir iš savo ūkyje išaugintų ekologiškų javų gamina apie 20-ties rūšių produkciją: kvietinius miltus, kvietinius miltus rupesnius ir sijotus, kvietinius manus su sėlenėlėmis, rupius pilno grūdo kvietinius ir ruginius miltus, įvairių rūšių spelta kvietinius miltus, traiškytus spelta kviečius, avižinius dribsnius – visko ir neišvardinsi.

Agnė tvirtina, kad dabartinė padėtis dėl sausros yra labai neaiški ir liūdna. ,,Vilties dar turime, bet pragyvenimo šaltinio jau ieškome. Žieminiai javai jau su varpom, bet ar juose užaugs maistiniai grūdai, nežinia. Lęšius sėjome, bet ar jie užaugs, taip pat sunku pasakyti. Sėkliniai dobilai iškepė. Jie buvo numatyti kaip pagrindinis šių metų derlius. Avižos dar žaliuoja, į žirnių laukus važiuoti nedrįstu. Jei ir užaugs, ar kokybė bus maistinių, neaišku“, – sakė A. Juknevičienė.

Ji tvirtino, kad gali tekti užrakinti malūną visiems metams. Ir ūkiui be derliaus bus sunku. Juk reikės pirkti kurą, sėklas, o po tokios prastos vasaros teks pirkti daug, taigi ir kainos gali šoktelėti į viršų. Dar ūkininkai turi pasiėmę paskolą, reikia atnaujinti techniką. ,,Vėsesni ir debesuoti šios dienos orai kvepia viltimi. Mes nepražūsime, nes turime pasilikę kruopų, miltų, aliejaus, medaus, daržus laistome, taigi bus daržovių, laikome dar ir vištas“, – teigė A. Juknevičienė.

Sausra

Sumažėjo žalumynų derlius

Skubios pagalbos – talkininkų rankų – šį karštą sezoną gelbėtis nuo sausros socialiniame tinkle ,,Facebook“ šaukėsi ir ,,Vilkės ūkio“ savininkė Vilkė Vaida Tulabaitė, įsikūrusi Babrauninkų kaime, Šventežerio seniūnijoje, netoli Dusios ežero. ,,Savanorių skubiai talkai neatsirado nė vieno, kurie norėtų padėti. Visiems patinka, kad ieškome pagalbos, kad reikia gelbėti superiniu sveikuolišku būdu, bet kad jie atvažiuotų ir padėtų, tai tam nepasiryžo nė vienas.

Kiti savanoriai ūkyje būna nuolat, bet jie atvažiuoja dėl kitų tikslų. Vyksta mainai, jie mums padeda, o mes jiems suteikiame žinių apie gamtinę žemdirbystę, savanoriai pas mus mokosi“, – pasakojo Vaida.

Puoselėjanti gamtinę žemdirbystę moteris prižiūri sodą, augina įvairių rūšių daržoves: burokėlius, įvairių rūšių svogūnus, paprastus ir lapinius kopūstus, bulves, pupeles, šparagines pupeles, moliūgus, cukinijas, vyšninius pomidorus, burnočius, tomatilus, topinambus, smidrus, gumbinius pankolius, portulakas ir kitus. Ji sakė, kad nuo sausros savo daržą ir sodą gelbsti laistymu bei mulčiavimu. Laisto ne tik dieną, bet ir naktį. Laistymas nuo bado augalų neišgelbsti, gelbsti tik nuo mirties. Augalus Vaida mulčiuoja storu sluoksniu nupjautos žolės (apie 10–15 centimetrų), kuri karštyje greitai virsta šienu. Išsigelbėjimas nuo sausros – storai mulčiu uždengta dirva ir jos laistymas.

Kito kelio, anot Vaidos, nėra. Mulčiuoti reikia tik žole, o ne šiaudais. Šie metai, jos tvirtinimu, labai įtempti, nes dėl sausros soduose labai daug kenkėjų. Turguose parduodama produkcija esą šiemet sunku pasitikėti, nes neatsakingi augintojai savo daržus ir sodus purškia cheminėmis priemonėmis, nors galima pasigaminti natūralių ir jomis kovoti su kenkėjais. Deja, daugelis stokoja žinių ir to nepaiso, neapsisunkina savęs ir nueina lengviausiu keliu.

,,Gamtinė žemdirbystė yra sunki žemdirbystės forma, reikalaujanti daug rankų darbo. Ji – ne kiekvienam. Užtat šis maistas yra ekskliuzyvinis ir pats vertingiausias, kokį tik įmanoma gauti rinkoje“, – sakė V. Tulabaitė.

Ji pripažino, kad šiemetinis žalumynų derlius dėl sausros yra mažesnis. Nuo saulės špinatai, salotos greitai perauga. Dėl to atšaukė vienus užsakymus į Vilnių, nes trūksta žalumynų.

,,Nepriskiname jų tiek, kiek yra užsakymų. Jei būtų pakankamai drėgmės ir mažiau saulės, tai jų derlius būtų keturis – penkis kartus didesnis. Taigi turime šiokį tokį nuostolį dėl žalumynų. Užtat gerai auga žirniai, pupelės, tomatilai, klesti lauke pomidorai bei kitos daržovės“, – tvirtino ūkininkė.