Sausra
Braškės – sausrai itin jautrūs augalai. Normaliam braškių derliui per metus reikalingas 680-725 mm kritulių kiekis, taigi sausros metu šioms uogoms reikalingas papildomas drėkinimas. Šiuo metu atsiranda vis daugiau augintojų, kurie mulčiuoja žemę aplink braškes ne tik tam, kad apsisaugotų nuo piktžolių, bet ir tam, kad išsaugotų kuo daugiau drėgmės augalams.
Uogų nokimo metu braškės drėgmės dažnai trūksta. Priklausomai nuo dirvos drėgmės, vidutiniškai sausais metais, turėtumėte laistyti bent po 1-2 kartus prieš žydėjimą, po 2-3 kartus augant ir nokstant uogoms bei po 1-2 kartus jau nuėmus derlių.
Vienam augalui pakanka 20-30 mm vandens, o po kiekvieno laistymo dirva turėtų būti supurenama – taupysite taip reikalingą drėgmę, o šaknis pasieks visos reikalingos medžiagos. Žydinčias ar uogas nokinančias braškes laistykite vakare arba naktį, kad per dieną augalai apdžiūtų ir išvengtų puvinio.
Grambuoliai
Jei pastebite, kad braškynas smarkiai vysta, uogų augimas atsilieka nuo kitų augalų ar visai nudžiūsta, ypač, kai nukenčia ne visi, o tik dalis krūmelių ar pavieniai daigai, pabandykite iškasti džiūstantį augalą. Labai tikėtina, kad iškasę šalia šaknų rasite ir grambuolio lervą, mat braškių ir žemuogių šaknys yra skaniausias grambuolių lervų maistas.
Pats ekologiškiausias ir daržui mažiausiai kenksmingas būdas – grambuolių lervas rinkti rankomis ir taip jas naikinti. Galite išbandyti neseniai rinkoje pasirodžiusius ir natūralius dirvos priedus, neva veikiančius tiek kurklius, tiek grambuolių lervas. Taip pat nepamirškite, kad grambuolių lervos – labai mėgstamas kurmių, ežių maistas, todėl darže atsiradusių kurmių nepulkite gaudyti ar vyti lauk.
Norėdami apsaugoti braškes kitąmet, išbandykite keletą profilaktinių priemonių:
Braškių lysvėse padarykite 30–40 cm gylio vageles ir prisotinkite jas 75 proc. karbofoso tirpalu.
Paliekite braškes amoniako tirpalu (1/2 šaukšto 10 l vandens).
Rudenį perkasdami dirvą paliekite ją chloro turinčiu skysčiu, grambuoliai mėgsta rūgštesnes rūgštesnes dirvas – bandykite jas kalkinti.
Šalia pasėkite grikių arba lubinų – grambuoliai jų vengia.
Verticiliozė ir braškių maras
Iš tikrųjų tai – dvi skirtingos ligos, tačiau pasižymi beveik identiškais požymiais bei gydymo būdais. Verticiliozė vadinama šaknų liga, ja pažeisti krūmeliai pradeda vysti, džiūti, brandina smulkias, rūgščias uogas. Norėdami apsaugoti krūmus nuo verticiliozės, pavasarį nurinkite ir sunaikinti senus, ligotus kerus.
Braškių maro pažeisti augalai atrodo taip lyg pažeisti verticiliozės, tačiau skersai perpjovę šaknį pamatytumėte paraudusią centrinę dalį. Norint apsaugoti nuo maro sveikus krūmus, reikėtų sergančius kerelius išrauti ir sudeginti, žemę dezinfekuoti. Specialistai pataria į užkrėstą dirvą nesodinti braškių net 6-8 metus – tiek laiko gali išsilaikyti šio marą sukeliančio grybo sporos.
Tiek nuo verticiliozės, tiek nuo maro, kitų grybelinių susirgimų (vytulių, puvinių) purkškite fungicidais.
Žemuoginė erkė
Žemuoginių erkių plika akimi nepastebėsite. Jei drėgna, dauginasi greitai net ir lauke augančiuose krūmeliuose. Šios rūšies erkės veikia jaunų lapelių zonoje, stiebų apatinėje dalyje, todėl kerelis pagelsta, raukšlėjasi, skursta, džiūsta. Braškių lapai, žiedai išsikraipo, susigarbanoja, lapų koteliai būna trumpi.
Būtina šalinti užkrėstus augalus, stropiai ravėti piktžoles. Kai kurie augintojai pataria prevenciškai naudoti preparatus su grobuoniškomis erkėmis Amblyseius cucumeris, kurios yra natūralūs tiek tripsų, tiek žemuoginių erkių priešai ir jomis minta.
