„Rauginta“ pavadinta produkcija skaičiuoja jau kone 60-ties metų šeimos verslo patirtį.

„Daugiausia žinome, kad raugiama kopūstai ir agurkai. O anksčiau, žmonės raugdavo labai daug ką – obuolius, kriaušes, burokėlius ir tam nenaudojama jokių pridėtinių rūgščių, visas procesas vyksta natūraliai. Paprastai naudojamas vanduo ir druska“, – pasakoja „Rauginta“ produkciją pavadinęs vyras.

Bandymo rezultatai po metų

Anot ūkininko, tokiame darbe būtina kantrybė, nes rūgimo procesas vyksta apie metus laiko ir tik tuomet jau galima sužinoti, ar pavyko išgauti tokį daržovės ar vaisiaus skonį, kokio tikėjosi. Vyras juokauja, kad namuose yra ir ekspertas-ragautojas – tai jo sutuoktinė, kuri kartu augina daržoves ir labai skrupulingai vertina visas naujoves. Tik bendru sprendimu skelbiamas sprendimas, ar pirkėjus pasieks viena ar kita naujovė.

„Pavyzdžiui, ne visas slyvas galima raugti, taip pat ne visos obuolių veislės priima rūgimą. Tai nėra paslaptis – geriausia raugti tinka senovinės „Antaniniai“, „Sierinka“ ir „Pepinas“. Galima raugti ir naujas rūšis, bet toli gražu ne visas. Tad pasirinkus netinkamai, obuolius teks tiesiog išmesti“, – atvirauja ūkininkas.

Dabar daug ką galima rasti internete, tačiau vyras sako, kad seniau buvo kur kas sudėtingiau, tad daug ką atrado pats iš smalsumo.

Be to, rauginti obuoliai dažnam pirkėjui vis dar gana naujas sprendimas, nors drąsesni išragauja viską, ką siūlo meistras ir neretai sunkiai gali atspėti, ką valgo. Rauginti pienių kotai visiškai praranda kartumą, rabarbarai įgauna lengvą rūgštelę. Rauginami ir česnakų žiedkočiai bei patys česnakai, kurie dėl rūgimo proceso tampa ne toks aštrus. Slyvos nebūna saldžios ir labai tinka prie mėsos patiekalų, taip pat prie mėsos ar žuvies tinka cukinijos ir patisonai bei morkos. Obuoliams pikantiškumo prideda ruginiai miltai, o trumpai rauginti pomidorai, anot vyro – tiesiog apsivalgymas.

„Trumpai rauginti agurkai jau įprasta, tačiau pabandykite kada užraugti taip pat raudonus pomidorus. Tiesa, jiems dviejų-trijų dienų rūgimo neužteks, reikės arti savaitės, tačiau jų toks nuostabus skonis, kad sunku apsakyti“, – atskleidžia savo atrastą receptą vyras.

Česnako skonis

Anot rauginimu užsiimančio ūkininko, naudojat skirtingus prieskonius, rauginant tą patį vaisių ar daržovę, galima išgauti vis kitokį skonį. Įdėjus česnako raugintas produktas pats pikantiškesnis, aštrumo pridės pipirai, tačiau dirbtinai rūgimo procesas nekeliamas, tad kol paragausite, teks kantriai laukti.

Jei kas klausia, kaip raugti vieną ar kitą dalyką namuose, ūkininkas sako mielai pasidalija receptu – vis tiek taip raugti sau imsis vienas-kitas, nes tam reikia nemažai laiko.

Anot ūkininko, sprendimą rauginti ir prekiauti daržovėmis bei vaisiais savotiškai padiktavo sutuoktinės tėvai. Jie raugino kopūstus bei agurkus ir jais prekiavo turguje. Natūraliai rauginti produktai naudingi sveikatai, o smalsumą vyrą pastūmėjo praplėsti žinias.

Išgirdęs, kad karo metu buvo raugiami burokų lapai Kaukazo šalyse, pats panūdo išbandyti, koks bus skonis. Po to sumanė pabandyti suraugint ir mongoldus.

Svarbu net oras

Ilgalaikiam daržovių paruošimui vyras sako svarbu labai daug dalykų. Nuo druskos kiekio, iki oro. Būtent šis pavasaris buvo labai šiltas, tad rauginimui buvo nepalankus ir teko atidžiau stebėti, kad daržovės ir vaisiai neperrūgtų.

Vyras pastebi, kad žmonės vis rečiau patys raugia daržoves bei vaisius ir svarsto, kad galbūt neturi tam sąlygų. Be to, ne vienam kur kas paprasčiau nusipirkti, nei ilgai laukti, kol daržoves galima bus valgyti. Be to, skubančių patogumui yra įkurtas ir interneto puslapis, tad surinkus rauginta.lt galima apsipirkti nė neišėjus iš namų.

Beveik visas daržoves ūkininkai augina patys ir sako, kad perka tik kopūstus ir obuolius. Didelio kiekio užsiauginti tiesiog neturi sąlygų, tačiau atidžiai renkasi, kaip auginta ir turi ilgalaikius tiekėjus, kurie vis dar ištikimi nuo seno Lietuvoje auginamoms veislėms.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (43)