Miltligė
Požymiai. Viena iš dažnai pasitaikančių ligų, kuri pasižymi pavienėmis baltomis dėmelėmis (grybelio sporomis) ant viršutinių lapų. Ligai išplitus grybiena gali nusėti ne tik lapus, bet ir gvieštis stiebo. Miltligės kamuojami lapai nudžiūsta, vaisiai skursta, menkiau dera.
Apsaugos priemonės ir gydymas. Pagrindinis patarimas – rinkitės miltligei atsparias veisles, o išsirinkę augalus sodinkite rečiau, kad vėdintųsi. Grybelis greitai plinta vėsiu, debesuotu oru, mėgsta temperatūrų svyravimus ir itin gausų laistymą. Siekiant sustabdyti ligą, patariama šiltnamyje palaikyti agurkams tinkamą temperatūrą (18-20 laipsnių), neperlaistyti.
Norėdami apsisaugoti nuo miltligės plitimo, šalinkite užkrėstų augalų dalis. Agurkams baigus derėti, surinkite ir sunaikinkite visas augalų ir augusių piktžolių liekanas. Stropiai neatlikus šių namų darbų, grybas gali lengvai peržiemoti ir sugrįžti naikinti kitų metų derlių.
Jei ligą ką tik pastebėjote ir ji dar neįsismarkavo, išbandykite pelenų tirpalą. 1 stiklinę pelenų užpilkite 2 litrais verdančio vandens, išmaišykite su 10 gramų nedideliame vandens kiekyje ištirpinto skalbimo muilo. Šiuo tirpalu agurkus purkškite 2-4 kartus kas 7 dienas.
Dar viena liaudiška gudrybė – česnakai. Išspauskite 50 g česnakų ir išmaišykite 1 litre vandens, sandariai uždarykite indą ir taip jį palaikykite 1 parą. Tuomet perkoškite ir supilkite į 9 litrus vandens. Česnako ištrauka agurkus purkškite keletą kartų. Beje, česnakai taip pat gali padėti naikinant amarus, sausligės ar rauplių sukėlėjus.
Jei liga pernelyg įsismarkavo ir jos nebeveikia liaudiškos priemonės, teks purkšti fungicidais.
Kekerinis puvinys
Požymiai. Kekerinis puvinys gali pažeisti bet kurią (taigi ir visas) augalo dalį. Jos suminkštėja, pasidengia pilkomis apnašomis. Galite pastebėti, kaip iš apnašų dulka grybo dauginimosi organai – konidijos, kurios užkrečia naujus augalus. Virš pažeistos stiebo vietos esanti agurko dalis ilgainiui nudžiūsta. Stiebinė ligos forma augalui žalingiausia – stiebas minkštėja, paruduoja, apsitraukia pilkomis apnašomis ir supūna visa augalo dalis virš pažeistų vietų. Jei pažeista stiebo apačia, žūsta visas augalas.
Apsaugos priemonės ir gydymas. Kekerinis puvinys atsiranda šiltnamiuose, kuriuose itin vėsu ir ypač drėgna, todėl būtina vėdinkite šiltnamius, palaikydami iki 90 proc. oro drėgnumą, o temperatūra šiltnamyje neturėtų nukristi žemiau nei 18 laipsnių šilumos. Puvinio vystymasis sulėtėja, kai oro temperatūra aukštesnė nei 25 laipsniai. Stenkitės nurinkti nudžiūvusius lapus, žiedų likučius – taip pagerės oro cirkuliacija tarp augalų, kas labai svarbu siekiant išvengti grybelių plitimo.
Piktžoles, sergančius augalus bei jų dalis (kaip ir paveiktų miltligės) privalu šalinti ir naikinti. Tai darykite itin atsargiai – nuėmę pažeistas dalis sudėkite į sandarų indą, stenkitės, kad nedulkėtų, taip apsaugodami dar sveikus augalus. Sergančius stiebus patepkite kreidos ir fungicido mišiniu (santykiu 1:1), purkškite fungicido tirpalu, kuris turi tiek gydomąjį, tiek apsauginį poveikį – stabdo sporų dygimą, grybienos augimą bei sporų susidarymą.
Agurkų alternariozė (sausligė)
Požymiai. Sausligė – dar vienas grybinis susirgimas. Pradžioje liga puola senesnius, o vėliau ir jaunesnius lapus. Ant šių atsiranda nedidelės, kampuotos, gelsvai rudos dėmelės, kurios gana greitai didėja sudarydamos kampuotas, rievėtas dėmes. Šių dėmių vietose kartais galite pastebėti ir tamsių apnašų. Sausligės paveikti lapai džiūva, anksčiau nukrinta, todėl augalas nusilpsta, prasčiau formuoja žiedyną, todėl mažėja derlius ir prastėja jo kokybė. Be to, augalas tampa jautresnis kitoms ligoms ir kenkėjams.
Apsaugos priemonės ir gydymas. Veislių jautrumas alternariozei labai panašus, atsparių beveik nerasite. Kaip ir visi grybai, moliūginis sausgrybis žiemoja užkrėstų augalų liekanose, ant įvairių piktžolių, sėklų paviršiuje, todėl palikę nesutvarkytą ir nedezinfekuotą šiltnamį, rizikuojate vargti su pasikartojančia antrine infekcija. Aukšta oro temperatūra (25-28 laipsniai), blogas vėdinimas, aukštas oro drėgnumas (85 proc ir daugiau) – sausligė tokiomis sąlygomis sėkmingai plinta.
Užpuolus šiai ligai, užkrato židinius apipurkškite fungicido tirpalu, o ligai ir toliau progresuojant, purkškite visame šiltnamyje.
Anot specialistų, vienas iš lengviausių būdų nutraukti šios ligos ciklą – dvejų metų augalų rotacija. Tai reiškia, jog turėtumėte sodinti agurkus į tą pačią vietą ne anksčiau nei praeis du auginimo sezonai.
Agurkų rauplės
Požymiai. Rauplių kilmė panaši – agurkinis juodgrybis. Ši liga gali pasireikšti tiekant lapų, tiek ant atžalų, tiek ant vaisių. Lapai „pasipuošia“ rudomis, kampuotomis su šviesiu apvadu dėmėmis (iki 1,5 cm skermens), kurioms sudžiūvus audiniai iškrinta. Labai drėgnu oru ligos pažeistose vietose susidaro juosvai žalsvos apnašos,
Ant vaisių atsiranda pavandenijusių 3–4 mm skersmens dėmelių, dar vėliau – įdubusių žaizdelių, iš kurių sunkiasi gelsvas, greitai kietėjantis skystis. Rauplių išgraužtas žaizdas dažnai apninka bakterijos ir supūdo ligotus, dažnai dar jaunus vaisius, jei nesupūva – didelė dalis beaugdami deformuojasi.
Apsaugos priemonės ir gydymas. Juodgrybiui plisti palankiausios sąlygos – vėsūs, lietingi, ūkanoti orai. Užkratas taip pat gali puikiai žiemoti senose augalų virkščiose, gali plisti per įrankius ar vabzdžius.
Dauguma agurkų veislių yra atsparios rauplėms, todėl atidžiai besirinkdami nemažai išlošite. Kitas būdas išvengti rauplių - taikyti 2–3 metų augalų rotaciją, sėti sveikas sėklas, jas beicuoti. Jeigu būtina – purkškite fungicidais. Svarbiausia, neleiskite, kad šiltnamyje oro temperatūra nukristų žemiau 16-17 laipsnių, o santykinė oro drėgmė pakiltų virš 80-85 proc.
