Mes toli gražu nepasivysime ES tiesioginių išmokų vidurkio.
Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys sako, kad Lietuva yra tarp 5 šalių, kurioms finansavimas turėtų didėti, tačiau stojant į ES kalbėjome, kad solidarumas ir sąžininga konkurencija yra vieni iš kertinių šios sąjungos principų. Tada nusileidome – sutikome, kad mūsų ūkininkams būtų mokama pusė išmokų, kurias gauna Vakarų šalių ūkininkai. Tačiau buvo sutarta dėl pereinamojo laikotarpio, kuris jau pasibaigė. Dabar šios išmokos siekia 70 proc. Tai reiškia, kad dalyvaujame lenktynėse, kur į mūsų automobilio baką įpilta 70 proc. degalų, o kiti važiuoja su pilnais.
„Naujame pasiūlyme sakoma, kad jei mes gerai lenktyniausime ir laikysimės aplinkosaugos reikalavimų, po septynerių metų mums baką pripildys iki 80 proc. Tačiau gyvename rinkos sąlygomis. Konkuruojame su vokiečiais, olandais ir danais. Tai nėra sąžiningas pasiūlymas“, – aiškina ministras.
Jis sako, kad su tokiomis sąlygomis nesutiksime. Bus tolimesnės derybos su šalimis donorėmis. Lietuva gali į ES biudžetą įnešti daugiau ir taip sumažinti skylę, kuri atsiranda pasitraukus Didžiajai Britanijai.
Arūnas Svitojus, Žemės ūkio rūmų pirmininkas sako, kad bendras ES biudžetas 365 mlrd. eurų, iš kurių virš 5 mlrd. eurų skirta Lietuvai. Tai daugiau nei praeitą finansinį laikotarpį. Visgi šis didėjimas nėra sąžiningas, nes Lietuva dėl klaidų derybose jau ir taip prarado nuo 1 iki 2 milijardų eurų, kurie turėjo būti išmokėti.
„Kita problema, kad lėšos perskirstomos tarp ramsčių. Jei tiesioginėms išmokoms gavome daugiau lėšų, tai investicijoms parama mažėja 20 proc. Kaimo plėtrai tai smūgis. Mes ir toliau diskriminuojami. Skirtumas tarp mūsų ir ES šalių senbuvių milžiniškas“, – sako A. Svitojus.
Rasa Melnikienė, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorė, sako, kad Lietuvoje dar labai daug žmonių susiję su žemės ūkiu. Kai kuriais skaičiavimais iki 25 proc. Tai kur kas daugiau nei ES vidurkis ir paramos mažinimas būtų rimtas smūgis. 7,8 proc. visų užimtųjų pas mus gauna pajamas iš žemės ūkio. Šalyse senbuvėse tai 2 – 3 proc.
„Pinigai, kurie ateis į kaimą, mums bus labai reikšmingi. Mūsų ūkių struktūra tokia, kad pas mus ūkiai arba labai stambūs, arba smulkūs. Vidutinių didėja tik paskutiniais metais. Mums reikia laiko, kad mūsų ūkių sistemą padarytume tvaria“, – sako R. Melnikienė.
G. Surplys pastebi, kad mes ES pirmaujame pagal emigracijos mastą ir negaudami tiek, kiek gauna kitos šalys negalime kurti darbo vietų kaime. Vietoj to jauni žmonės renkasi kelią dirbti kitiems ūkininkams užsienyje.
„Tai dar vienas mūsų argumentas, kad mums reikia daugiau laiko ir paramos“, – aiškina ministras.
Europos Komisija Lietuvai kitoje finansinėje perspektyvoje, vertinant absoliučius skaičius, žemės ūkiui siūlo skirti 1,4 proc. daugiau paramos. Briuselio siūlymu, 2021-2027 metais Lietuva gautų 5,14 mlrd. eurų paramos einamosiomis kainomis, įskaičiavus infliaciją, arba 4,561 mlrd. eurų 2018 metų kainomis.
Vien tiesioginėms išmokoms einamosiomis kainomis siūloma skirti 3,770 mlrd. eurų, tai daugiau nei skirta 2014-2020 metų laikotarpiu, kai išmokoms Lietuva gavo apie 3,2 mlrd. eurų. 4,2 mln. eurų siūloma skirti rinkos priemonėms, 1 366 mlrd. eurų - kaimo plėtrai. Pastaroji mažėja maždaug 300 mln. eurų.
Ūkininkams skiriamos tiesioginės išmokos nuo 60 tūkst. eurų bus mažinamos ir bus nustatyta viršutinė 100 tūkst. eurų išmokų ūkiui riba.
Teigiama, kad maži ir vidutinio dydžio ūkiai gaus didesnę paramą už hektarą, šalys turės atidėti bent 2 proc. savo tiesioginių išmokų asignavimų jaunųjų ūkininkų įsisteigimui paremti.
