Jei augalas pradėjo skursti – kuo ir kaip tręšti

Va­sa­ros pra­džia dar­ži­nin­kams ke­lia daug rū­pes­čių. Kai au­ga­lė­lis skurs­ta, klau­sia­ma, ieš­ko­ma prie­žas­ties. Gal li­gos ar ken­kė­jai pa­žei­dė, gal trą­šų pri­trū­ko? Kaip at­skir­ti?

Pa­žiū­rė­ki­me, da­lis po­žy­mių pa­na­šūs – gels­ta, džiūs­ta, rai­to­si la­pe­liai. Net ir nuo trą­šų skir­tin­gų ele­men­tų trū­ku­mo prie­žas­tį ne­leng­va nu­sta­ty­ti.

An­tai kai trūks­ta azo­to, dar­žo­vė sil­pnai au­ga, la­pai bū­na švie­siai ža­li ar raus­vai vio­le­ti­nio at­spal­vio. Fos­fo­ro trū­ku­mo po­žy­miai taip pat kiek pa­na­šūs, dar pa­mė­ly­nuo­ja la­pų gys­los, apa­ti­nėje la­pų pu­sė­je ma­ty­ti raus­vai vio­le­ti­nis at­spal­vis. Trūks­tant ka­lio, la­pai, ypač apa­ti­niai, pa­gels­ta, vė­liau pa­kraš­čiai pa­ru­duo­ja lyg ap­de­gin­ti. Sil­pnai vys­to­si šak­nys. Pa­mi­nė­jo­me tik tri­jų pa­grin­di­nių mais­to ele­men­tų trū­ku­mo po­žy­mius, o jie žy­mūs, kai trūks­ta si­e­ros, mag­nio, kal­cio, bo­ro.

Daž­niau­siai au­ga­lams trūks­ta azo­to. Pa­pil­do­mai dar­žo­ves trę­šia­me ta­da, ka­da jos ga­li dau­giau azo­to su­var­to­ti. Pa­vyz­džiui, vė­ly­vie­ji ko­pūs­tai ar vė­ly­vosios bul­vės azo­tą to­ly­giai var­to­ja per vi­są ve­ge­ta­ci­ją, o anks­ty­vo­sioms dar­žo­vėms ar žie­di­niams ko­pūs­tams jo dau­giau rei­kia ve­ge­ta­ci­jos pra­džio­je. To­dėl pir­mą kar­tą ko­pūs­ti­nės dar­žo­vės pa­pil­do­mai trę­šia­mos at­si­ra­dus 3 – 4 tik­rie­siems la­pe­liams ar­ba dai­gams pri­gi­jus, ant­rą – kai pra­de­da for­muo­tis gū­žė. Tai­gi be pa­grin­di­nio trę­ši­mo prieš sė­ją, bul­ves, mor­kas, bu­ro­kė­lius, agur­kus ir svo­gū­nus pa­pil­do­mai re­ko­men­duo­ja­ma tręš­ti kar­tą, o ko­pūs­tus – du kar­tus.

Pi­giau­sia trą­ša pa­pil­do­mam trę­ši­mui – amo­nio sa­liet­ra. Ta­čiau ne­re­ko­men­duo­ja­ma mū­sų svar­biau­sioms dar­žo­vėms – ko­pūs­tams, bu­ro­kė­liams, mor­koms, svo­gū­nams vie­nu kar­tu 10 kv. m. lys­vei iš­ber­ti dau­giau 200 g. ar­ba 1 arui 2 kg. amo­nio sa­liet­ros. Pe­rtrę­šus ir nit­ra­tų ga­li su­si­kaup­ti dau­giau, ir dar­žo­vės žie­mą lai­ky­sis pra­sčiau, jos bus ma­žiau ska­nios.

Ypač ver­tin­ga trą­ša pa­pil­do­miems trę­ši­mams yra kal­cio sa­liet­ra, tu­rin­ti 16 proc. azo­to. Ji la­bai efek­ty­vi rūgš­tes­nė­se dir­vo­se, ku­rio­se trūks­ta kal­cio, ir šilt­na­miuo­se, kur nau­do­ja­ma dau­giau dur­pių. Pat­rę­šus kal­cio sa­liet­ra, pa­vyz­džiui, po­mi­do­ro stie­bas bū­na stan­des­nis, la­pai ne­nu­lei­pę, au­ga­las at­spa­res­nis li­goms, vai­siai gra­žes­ni, ge­riau lai­ko­si. Kal­cio sa­liet­ros nor­ma 10 kv. m. lys­vei iki 300 g, 1 arui – iki 3 kg.

Ge­ra, bet kar­tais pa­mirš­ta trą­ša pa­pil­do­mai tręš­ti yra ka­lio sa­liet­ra. Vi­dur­va­sa­ry vai­si­nės dar­žo­vės – agur­kai ir po­mi­do­rai bei šak­nia­vai­si­nės dar­žo­vės – mor­kos, sa­lie­rai, pet­ra­žo­lės, o ir svo­gū­nai in­ten­sy­viau­siu vai­siaus ar šak­nies au­gi­mo me­tu su­nau­do­ja daug ka­lio. Net tris ket­vir­ta­da­lius per ve­ge­ta­ci­ja su­nau­do­ja­mo ka­lio kie­kio. To­dėl pa­pil­do­mai tręš­ti ka­lio sa­liet­ra, ku­rio­je yra net 46 proc. ka­lio ir 13 proc. azo­to, yra la­bai efek­ty­vu. Trę­ši­mo nor­ma iki 200 g 10 kb. m. lys­vei ar­ba 2 kg 1 arui.