Europos Sąjungos ateities biudžeto gairėse yra bent dvi Lietuvai svarbios geros žinios, sako Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje ekonomikos valdysenos pareigūnas Jonas Rasimas. Pirmoji liečia Ignalinos atominės elektrinės uždarymą, antroji - ūkininkus.
J. Rasimo teigimu, ES biudžetas maždaug 45 kartus mažesnis už valstybių narių biudžetus bendrai paėmus.
„Tai nedidelis, bet vis tiek visiems brangus dalykas“, - Seime surengtoje diskusijoje sakė EK atstovas.
Jo teigimu, EK pasiūlė siekius, suderintus su galimybėmis, pasiūlymas esąs pragmatiškas ir realistiškas.
Anot J. Rasimo, Lietuvai svarbi žinia - atskira finansavimo programos eilutė, su tiksline 552 mln. eurų parama, skirta Ignalinos atominės elektrinės uždarymui.
„Siūloma skirti pinigus, ir tai gera žinia Lietuvai. Tai rodo supratimą, kad Lietuva viena to padaryti negali“, - sako J. Rasimas.
Bendroji žemės ūkio politika - Lietuvai taip pat labai rūpima tema, pažymėjo EK atstovas.
„Ji gali būti nerimastinga, nes biudžete apskritai yra bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo sumažėjimas apie 5 proc. Taip iš tiesų tikriausiai yra dėl „Brexit“. Gera žinia ta, kad Lietuva neturėtų nukentėti - ji yra tarp tų penkių šalių, kurioms išmokos padidės. Išmokos už hektarą turėtų didėti 12,3 proc. Taip išmokos reikšmingai pajuda link ES vidurkio“, - teigė J. Rasimas.
ELTA primena, kad EK pasiūlymas dėl naujosios ES Daugiametės finansinės programos po 2020 metų paskelbtas gegužės 2 d.
Pagal jį, 7 metų ES biudžetą sudarytų 1,135 mlrd. eurų vertės įsipareigojimai. Naujas biudžetas būtų 3 proc. didesnis už dabartinį, Lietuvos kasmetinė įmoka didėja 200 mln. eurų. EK kelia tikslą susitarti dėl naujojo ES biudžeto iki Europos Parlamento rinkimų 2019 m. gegužę.
„Aš manau, kad šansų pagerinti situaciją yra. Tai yra pradiniai pasiūlymai, kurie, kiek žinau, nėra oficialūs. Jie mūsų netenkina ir tai dar labiau suteikia ambicijų deryboms, geriau ir intensyviau ruošiantis Europos Komisijai pateikti pasiūlymų, kurių būtų sunku atsisakyti, kalbant apie pridėtinę vertę, kurią galėtume sukurti, jei tos išmokos būtų vienodesnės“, – BNS sakė G. Surplys.
EK siūlo per artimiausią dešimtmetį padidinti tiesiogines išmokas Lietuvos ūkininkams nuo 60 iki 80 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio.
Anot G. Surplio, Lietuva turi gauti vienodesnes tiesiogines išmokas.
„Mes negalime dar 10 metų laukti, prarasti dar vieną finansinį Europos Sąjungos laikotarpį, konkuruodami nelygiomis sąlygomis su senųjų ES šalių žemdirbiais. (...) Labai tikiu, kad nuo to pradinio pasiūlymo, kurį sužinosime birželio pradžioje, dar gerokai pagerinsime savo situaciją“, – tvirtino G. Surplys.
Jo teigimu, Lietuva turėtų siūlyti kaip geriau panaudoti tiesiogines išmokas.
„Ta metodika, kaip skaičiuojamos išmokos yra sudėtinga, bet turime idėjų, kad į Briuselį reikia važiuoti ne tik su prašymu išlyginti situaciją, bet su pasiūlymais, kaip galėtume tas sulygintas išmokas tikslingiau panaudoti, kad sukurtume didesnę pridėtinę vertę žemės ūkyje“, – sakė naujasis žemės ūkio ministras.
Žemės ūkio ministerijos skaičiavimais, baigiantis dabartiniam daugiamečiam biudžetui, 2020 metais tiesioginės išmokos už hektarą dirbamos žemės Lietuvoje vidutiniškai sieks 187 eurus – 72 proc. ES vidurkio (260 eurų).
Lietuva žemės ūkiui ir kaimo plėtrai iš 2014–2020 metų ES biudžeto turėtų gauti 5,070 mlrd. eurų, iš kurių 3,394 mlrd. eurų skirta tiesioginėms išmokoms. 2007–2013 metais žemės ūkiui gauta 3,869 mlrd. eurų, iš kurių 2,049 mlrd. eurų buvo tiesioginės išmokos.