Vietinė bendruomenė viliasi, kad ši šventė taps tradicine ir sutrauks ne tik lankytojus iš kitų miestų, bet ir amatininkus, kurie pardavinės savo rankų darbo dirbinius. Naujieji Valkininkai, įsikūrę prie kelio iš Vilniaus į Druskininkus ir Alytų, jau keletą dešimtmečių garsūs tuo, jog čia klesti pakelės prekyba. Praktiškai bet kuriuo metų laiku rasite šluotų, ragų ir tuo metų miškuose randamų miško gėrybių. Daliai vietinių tai pragyvenimo šaltinis. Naujuosiuose Valkininkuose, paskutinio surašymo duomenimis, 475 žmonės. Darbo vietos vietinėje sanatorijoje, geležinkelio stotyje, grybų rūšiavimo cechas.
Nors bobausis nuodingas, tačiau, iš kitos pusės tai vietinės reikšmės nacionalinis patiekalas ir pirmas Lietuvoje po žiemos pradedantis augti praktiškai valgomas grybas. Bobausiai, kaip ir kiti, kiek mažiau nuodingi, briedžiukai, pradeda augti balandį ir renkami iki gegužės. Tiesa, šiemet jų derlius, pasak vietinių, pakankamai menkas.
Pernai šventė rengta tokiu pat metu ir į ją grybus dzūkai tempė pilnais krepšiais. Prieš šį savaitgalį teko gerokai pavaikščioti po miškus, kad būtų ką pateikti svečiams.
Formaliai tai nuodingi grybai, tačiau du ar tris kartus nuvirus po 15-20 minučių, (kiekvieną kartą vandenį reikia keisti) juos galima valgyti. Ne visada bandymas skanauti šio delikateso baigiasi sėkmingai, tačiau tai daugiau išimtis nei taisyklė. Kaip sako vietiniai, paprastai apsinuodijama, jei žmogui ir taip turi sveikatos problemų, arba grybų suvalgo labai daug.
„Dar nė vienas pas mus bobausių pirkęs šventės dalyvis negrįžo skųstis, kad jam sutriko sveikata“, - šypsosi seniūnaitė Emilija Miliauskienė ir krauna porciją bobausių.
Šventėje už šviežių grybų kilogramą prašė 4 eurų, už porciją paruoštų 3 eurai.
Dzūkai sako, kad bobausiai tradiciškai ruošiami taip: po virimo jie kepami ir skaninami spirgučiais bei grietine. Kadangi grybas specifinės formos ir auga smėlėtose vietose, dažnai nepavyksta išplauti viso smėlio ir lengvas girgždėjimas tarp dantų skoniui priduoda egzotikos.
Kalbant moksliškai, bobausiuose yra cheminės medžiagos giromitrino, kuris jautriems asmenims metabolizuoja į monometilhidraziną (MMH), labai nuodingą medžiagą. Be to, MMH taip pat laikomas kancerogenine medžiaga.
Bobausiai, augantys trąšioje, puveningoje dirvoje ir lietingu oru, yra nuodingesni negu augantys smėlėtose dirvose ir sausu oru. Skirtingų formų bobausiai irgi yra nevienodai nuodingi.
Nuo 1964 m. yra užregistruota 160 mirčių apsinuodijus valgomaisiais bobausiais.
Lietuvoje auga 4 rūšys:
Valgomasis bobausis (Gyromitra esculenta)
Didysis bobausis (Gyromitra gigas)
Rudeninis bobausis (Gyromitra infula)
Plėtrusis bobausis (Gyromitra perlata)
