Šiandien Maisto taryboje (MT) keturi nariai: Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos pieno gamintojų asociacija, Lietuvos grūdų augintojų asociacija, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija. Beveik visos iki šiol priklauso ir Žemės ūkio rūmams (ŽŪR).
ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus sako, kad tai nėra skilimas. Organizacijų, kurios norėtų daugiau įtakos ir lėšų atsiranda nuolat, tačiau galimybių pakeisti rūmus jos neturi.
„Apie MT girdėjau tik nuogirdomis. Panašių asociacijų ir gelbėjimosi komitetų atsiranda arba planuojama kurti nuolat. Tuo labiau, kad reformuojama Žemės ūkio ministerija ir laisvų specialistų bus. Kalbant apie ŽŪR, mes turime ilgametę patirtį, atstovaujame šalies ūkininkus užsienyje. Nė viena nauja organizacija negalės prisiimti tokių įsipareigojimų“, – kalba A. Svitojus.
Kiek kitaip kalba MT kūrėjai.
„Mūsų tikslas sujungti pagrindines žemdirbiškas organizacijas. Žemės ūkio rūmų taryboje 23 nariai. Mes niekaip nepriimame vieningo sprendimo, nes interesai labai skiriasi. Todėl nusprendėme kurti savo organizaciją, kuri spręstų žemdirbiškus klausimus“, – dėsto MT vadovas Jonas Talmantas ir sako, kad nors ŽŪR šiandien virš 40 narių, MT tikslas sukviesti 15–16 pagrindinių ūkininkus jungiančių organizacijų.
Jis pateikia ir pavyzdį, kaip skiriasi interesai. Prieš keletą metų ŽŪR taryboje nusprendė iš vieno paramos ramsčio lėšas perkelti į kitą, nors tam priešinosi visos didesnius ūkininkus atstovaujančios asociacijos. Tai reiškė, kad kiekvienas dirbantis ūkininkas per dvejus metus už hektarą gavo 11 eurų mažiau išmokų, nors keletą metų iš eilės supirkimo kainos krenta.
Nors ŽŪR veikla iš dalies finansuojama iš valstybės ir reguliuojama atskiru įstatymu, MT nariai planuoja kreiptis į Vyriausybę, kad dalis paramos būtų skirta atskilėliams.
„Jie atstovauja tik kelis šimtus ūkininkų ir noras perimti finansavimą keistas. Tai tiesiog šakinės asociacijos, o ne visų ūkininkų jungimas. Pas mus beveik 50 organizacijų. Nariai ir tie patys, kurie sukūrė MT“, – dėsto A. Svitojus ir sako, kad noras kilti naują struktūrą tiesiog kelių lyderių noras gauti daugiau įtakos, nes laimėti ŽŪR pirmininko rinkimus nepavyko.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas Jonas Sviderskis sako, kad ŽŪR nėra tiesiogiai žemdirbiams (juridiniams ir fiziniams asmenims) atstovaujanti institucija. Žemės ūkio rūmų įstatyme, priimtame 1997 m., aiškiai parašyta, kad „Rūmų nariais gali būti žemės ūkio produkcijos gamintojų, perdirbėjų, prekiautojų šiais produktais ir gamybinių bei intelektinių paslaugų žemės ūkiui teikėjų interesams atstovaujančios ne pelno žemdirbių organizacijos (draugijos, sąjungos, asociacijos ir kt.).
"Taigi jie (rūmai), kaip apibrėžta Žemės ūkio rūmų įstatymo 1 str., yra aukščiau išvardytiems subjektams atstovaujančių organizacijų susivienijimas", – konstatuoja J. Sviderskis.
Žemės ūkio subjektams tiesiogiai atstovauja jų išrinktos organizacijos.
J. Talmantas sako, kad nauja organizacija nėra jo atsakas kai nepavyko tapti ŽŪR pirmininku (postas atsilaisvino, kai į Seimą buvo išrinktas Andriejus Stančikas). Tiesiog nebetenkina dabartinė rūmų veikla.
