Prasidėjęs pasėlių deklaravimas gali dar labiau atsijoti vadinamuosius „sofos“ ūkininkus. Tačiau sparčiau juos retina, matyt, ne griežtesni kriterijai, bet ekonominė realybė: derlinguose rajonuose išaugusi žemės nuomos kaina skatina nebesivarginti dėl tiesioginių išmokų.
Pastebima, kad perteklinė „sofos“ ūkininkų medžioklė pasunkina ir tikrų žemdirbių dalią. Nukentėti gali būtent mažieji, kurie tinkamai neįvertins, kaip svarbus preciziškai vesti buhalterinę apskaitą.
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skelbia norinti stipriau prigriebti „sofos“ ūkininkus, kurie į tiesioginių išmokų pyrago dalį pretenduoja deklaruodami vien tik pievas bei ganyklas. Tačiau sugriežtinimas nukreiptas ne į smulkius ūkius, kurie gauna didesnes išmokas už pirmuosius 30 hektarų.
Spaudžia didžiuosius
Šiemet kontrolės sietas sutankintas stambesniems pareiškėjams, deklaruojantiems nuo 30 ha ir galimai nevykdantiesiems realios žemės ūkio gamybos veiklos. Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) paprašius nepakaks parodyti sąskaitos faktūros ir kvito – reikės pateikti ir bankinio mokėjimo įrodymus.
Be ūkininkavimo rūpesčių išmokas pasiimantys „kolegos“ jau seniai erzina produkciją gaminančius ir kasmet mokesčiais šalies iždą papildančius žemdirbius. Pernai žemės ūkio ministras Bronius Markauskas pareiškė, kad „sofos“ ūkininkai meta šešėlį visam šalies žemės ūkiui, todėl ištraukti juos į dienos šviesą – vienas prioritetinių uždavinių, ir sugriežtino deklaravimo taisykles. Pagal jas plotus deklaruojantys asmenys prireikus turi pateikti įrodymus, kad jose iš tiesų yra atliekama žemės ūkio veikla.
Tačiau yra skeptikų, manančių, kad „sofos“ ūkininkų tramdymas – tuščias reikalas, nes pati Europos Sąjunga (ES) skatina tokį ūkininkavimą – parama skiriama už geros agrarinės būklės plotus, o ne už didelius derlius.
Išmokos už veiklos imitaciją
Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas, Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos vadovas Raimundas Juknevičius skeptiškai vertina galimybes mažinti „sofos“ ūkininkų skaičių. Anot jo, ŽŪM nelabai turi galių kovoti su jais, nes rankos surištos ES bendrosios žemės ūkio politikos.
„Europos Komisija deklaruoja, kad leidžia daug ką reguliuotis pačioms šalims narėms, bet yra rėmai, iš kurių negali išeiti. Dėl „sofos“ ūkininkų taip ir yra. Europos Sąjunga sako, kad tai yra blogai, bet apibrėžti, jog „sofos“ ūkininkas yra tas, kuris nesukuria produkto, neleidžia. Negalima susieti tiesioginių išmokų su gamyba, nes yra įsipareigojimai Pasaulio prekybos organizacijai tiesiogiai neremti gamybos, kad nebūtų iškraipoma konkurencija“, – DELFI dėstė ūkininkas.
Pasak R. Juknevičiaus, įsigilinus į ES bendrosios žemės ūkio politiką, kurios vienas iš tikslų yra aplinkosauga, galima teigti, kad ūkininkai, kurie užsiima žemės ūkiu, gamina produkciją, iš to išgyvena ir išlaiko šeimas, yra prastesnėje pozicijoje nei „sofos“ ūkininkai.
„ES bendrosios žemės ūkio politikos gairėse yra pabrėžta, kad tiesioginės išmokos skiriamos ūkininkų sąnaudoms ir negautoms pajamoms kompensuoti. Bet išmokas gauna ir tie, kurie tik imituoja tokią veiklą, nepatiria didelių sąnaudų. O tie, kurie gamina produkciją, investuoja, patiria įvairias rizikas, nukenčia nuo gamtos ir pan., tampa tokios politikos įkaitai“, – aiškino Šiaulių rajono ūkininkas.
Milijonai skrieja ir paukšteliams
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) vadovas Aušrys Macijauskas pastebėjo, kad „sofos“ ūkininkų problema po truputį mažėja ne tik dėl sugriežtintų taisyklių, bet ir dėl nuolatinio žemės nuomos kainų kilimo.
„Dažnai „sofos“ ūkininkui finansiškai labiau apsimoka žemę išnuomoti produkciją auginančiam žemdirbiui, o pačiam jos nebedeklaruoti. Ši tendencija akivaizdi derlinguose Lietuvos rajonuose. Čia „sofos“ ūkininkų problema nykstanti. Ji išlieka aktuali mažo našumo žemių vietovėse, kur už tai gaunamos papildomos išmokos“, – DELFI aiškino jis.
A. Macijauskas įsitikinęs, kad apribojimų dėl „sofininkų“ ir taip pakanka, o dar griežtesnės taisyklės atsisuktų ir prieš produkciją gaminančius ūkininkus. Štai ir dabar atsitiktinai gali nukentėti rimtai dirbančio nedidelio ūkio savininkas, neįvertinęs bankinio pavedimo reikalavimo. LGAA vadovas ragina geriau nutraukti mokėjimą didesnių išmokų už pirmuosius 30 ha, kurios prieš keletą metų ir paskatino „sofininkų“ bumą – jos nesutampa su keliamais tikslais ir jokio papildomo gėrio visuomenei nesuteikia.
R. Juknevičiaus manymu, su „sofos“ ūkininkais galima sieti ir paukštelių bei kitus kraštovaizdžio saugotojus, kurie gauna nemažai paramos. Žemę dirbančių ūkininkų nuomone, aplinkosauginiams tikslams skiriama pernelyg daug paramos.
„Nepamatuotai daug pinigų atitenka tiems tikslams, kurie, mūsų akimis, atrodo kaip pseudo tikslai. Kai paskaitai paukštelių saugojimo priemonių išvadas, kuriose nurodoma, kad paukštelių galbūt padaugėjo, o galbūt ir ne, darosi nejauku. O juk tam išleidžiami milijonai. Taigi daugeliu atveju susidaro įspūdis, kad pati gamtosauga kažkam tampa verslu. Tos lėšos imamos iš bendro žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirto katilo“, – teigė ūkininkas.
Mato perteklinius reikalavimus
Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus tikina, kad liaudiškas terminas „sofos“ ūkininkas mielai naudojamas politikuojant.
„Nėra bendros formuluotės dėl „sofininkų“, jų yra skirtingos svorio kategorijos. Reikėtų kalbėti apie visą žemės ūkio struktūrą, remtis skaičiais, pažeidimų analize ir kt. Neįžvelgiu didelės problemos dėl „sofos“ ūkininkų, turime daug svarbesnių klausimų“, – DELFI sakė jis.
A. Svitojaus nuomone, reikalauti iš ūkininko bankinio pavedimo patvirtinimo – absoliučiai perteklinė priemonė. Anot jo, žemės ūkyje prikuriama per daug painių kriterijų ir perteklinių reikalavimų, dažni pakeitimai nesuteikia stabilumo, o išryškėjus sisteminėms klaidoms kalčiausias lieka žemdirbys, nepadaręs jokių specialių pažeidimų.
„Turėtų būti visai paprasta sistema, kuri pati neleistų daryti pažeidimų. Mums reikia imti pavyzdį iš kitų taip susitvarkiusių šalių – Lenkijos, Latvijos, Airijos ar Olandijos. Valstybinės institucijos nepakankamai derinasi su žemdirbių savivaldos organizacijomis, o jeigu ir derina, tai nelabai atsižvelgia į nuomonę“, – kalbėjo ŽŪR pirmininkas.
„Sofininkų“ šiek tiek sumažėjo
Kaip ŽŪM atstovai komentavo DELFI, pirmiausia numatyta kontroliuoti pareiškėjus, kurie nelaiko gyvulių ir neturi savo ar šeimos narių vardu registruotos žemės ūkio technikos. Veiklos kontrolė bus vykdoma naudojant naująsias technologijas – kosminio vaizdo didelės raiškos nuotraukos nuotolinei patikrai vykdyti, taip pat patikros vietoje, pagal rizikos atrankos kriterijus.
Pernai pievų, kuriose nėra ganomų gyvulių, iš viso buvo apie 70 tūkst. ha – 2,5 proc. nuo bendro deklaruojamo ploto. Per vienerius metus „sofininkų“ sumažėjo beveik puse tūkstančio. NMA duomenimis, pagal 2016 m. paraiškas jų kategorijai priskirtas 16 871 pareiškėjas, pernai – 16 403 pareiškėjai.
NMA, atlikusi ankstesniais metais pateiktų paraiškų duomenų analizę bei įvertinusi pažeidimų riziką, atnaujino rizikos kriterijus, kuriais vadovaujantis gali būti pareiškėjų paprašyta deklaruotų plotų valdymo teisės ir žemės dirbimo dokumentų. Sudarant rizikos kriterijus buvo orientuojamasi ir į „sofininkus“. Pavyzdžiui, vienas iš rizikos kriterijų – pareiškėjas deklaruoja didelius pievų plotus, tačiau neturi gyvulių.
Užpernai tarp „sofos“ ūkininkų nustatyti 1 256 pažeidėjai. Dažniausiai pažeidimai fiksuoti dėl plotų nenušienavimo arba dėl jų nepriežiūros.
