Statistika rodo, kad 2018 m. sausio – kovo mėnesiais Lietuvos darbo biržos duomenų bazėje iš viso buvo paskelbta 47,8 tūkst. laisvų darbo vietų, iš jų 1461 – vietos neterminuotam darbui žemės ūkyje.

Lietuvos darbo biržos metodologijos ir stebėsenos skyriaus vyriausioji specialistė Dovilė Gaižutytė sako, kad per pastaruosius metus, šiltuoju sezonu darbo vietų skaičius padidėja daugumoje sektorių, žemės ūkyje – ne išimtis.

„Pagal kelerių metų tendencijas, pastebima, kad dėl sezoninių darbų darbo vietų skaičius pavasario ir vasaros laikotarpiais išauga keletą kartų, o pagrindiniai terminuoto darbo pasiūlymų sektoriai yra trys: statyba, žemės ūkis ir paslaugos.

Ieškoma gyvulininkystės, žemdirbystės darbininkų, žemės ūkio technikos operatorių, miško ūkio ar pagalbinių darbuotojų, kurie gali kokybiškai sodinti ir nupjauti mišką, darbuotis medelynuose, ūkiuose, padėti sodo bei daržo darbuose.

"Ieškoma gyvulininkystės, žemdirbystės darbininkų, žemės ūkio technikos operatorių, miško ūkio ar pagalbinių darbuotojų, kurie gali kokybiškai sodinti ir nupjauti mišką, darbuotis medelynuose, ūkiuose, padėti sodo bei daržo darbuose“, – sako darbo biržos specialistė.

Deja, didelio užmokesčio už tokio pobūdžio darbus nevertėtų tikėtis.

„Paprastai terminuotam darbui darbdaviai ieško nekvalifikuotų darbininkų, kuriems dažnai siūlomas minimalus darbo atlygis“, – sako D. Gaižutytė.

Nepakanka gerų darbuotojų

Ir nors žemės ūkio sektoriui, ypatingai prasidėjus vasaros sezonui, yra reikalingi darbuotojai, pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Jono Talmanto surasti savo sritį išmanančių specialistų tampa vis sunkiau.

„Niekas neruošia kvalifikuotų specialistų. Pavyzdžiui, traktorininkai, kombainininkai, autokarų vairuotojai ateina be jokios patirties bei neišmanydami naujausių technologijų. Prireikia 2-3 mėnesių vien tik juos apmokyti. Juos ruošiame ūkiuose, nes teorinės žinios yra nieko vertos“, – teigia ūkininkas.

Kita problema, dėl kurios yra sunku surasti darbuotojų, anot ūkininkų sąjungos pirmininko, yra terminuotos sutartys.

„Su sezoniniu darbu yra sudėtinga. Geresni specialistas ir operatoriai nenori dirbti tik sezono metu. Jie nori garantijų, darbuotis ilgiau, o tai ne visada galime pasiūlyti“, – sako J. Talmantas.

Tokias tendencijas pastebi ir Lietuvos darbo birža. Pasak D. Gaižutytės, darbo ieškantys žmonės pirmenybę teikia neterminuotoms darbo sutartims.

„Pirmenybė yra teikiama neterminuoto darbo pasiūlymams, o terminuotu darbu labiausiai domisi studentai ir moksleiviai, norintys užsidirbti vasaros atostogų metu“, – sako specialistė.

Kalbėdamas apie žemės ūkio techniką valdančių žmonių atlyginimus J. Talmantas teigia, kad didelę įtaką turi sukaupta patirtis.

Traktorius, kombainus vairuojantys žmonės gali gauti nuo 700 iki 1000 eurų per mėnesį. Jei sezonas labai geras sumos gali didėti.

„Priklausomai nuo sezono ir įgūdžių. Traktorius, kombainus vairuojantys žmonės gali gauti nuo 700 iki 1000 eurų per mėnesį. Jei sezonas labai geras sumos gali didėti, taip pat yra mokami priedai jei yra dirbama su kenksmingomis medžiagomis, pavyzdžiui, purškimo procedūra. Jeigu žmogus įdarbinamas ilgesniam laikui, pagal susitarimą, pavasarį – vasarą gali gauti didesnį atlyginimą, o vėliau, pasibaigus sezonui – mažesnį“, – sako ūkininkas.

Paklaustas, ar Lietuvos ūkininkai gali sau leisti mokėti panašias sumas, kokias gauna į užsienį išvykę tautiečiai ir kurios, dažnu atveju, būna dvigubai ar net trigubai didesnės nei Lietuvoje, J. Talmantas abejoja.

„Jeigu pas ūkininkus darbuotojai dirba po 15 ir daugiau metų, tada, manau, tokios sumos yra įmanomos, kitu atveju – nelabai tikėtina“, – sako ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Skinti uogų Lietuvoje nenori

Uogas ir vaisius su vyru auginanti Vita Šlapkauskienė sako, kad surasti darbingų žmonių darosi vis sudėtingiau, o daugelis lietuvių renkasi užsienio ūkius, kuriuose uždarbis kur kas didesnis.

„Lietuvoje yra mokama už pririnktą kiekį, o užsienyje, dažniausiai, yra taikomos normos, kurias reikia įvykdyti. Daugelis renkasi didesnį atlyginimą ir keliauja vasarą dirbti į kitas šalis“, – sako moteris.

Paklausta, kokius atlyginimus siūlo, augintoja sako, kad uždarbis labai priklauso nuo sezono, tačiau sunkaus darbo nevengiantys žmonės tikrai turi galimybių užsidirbti.

„Daug kas priklauso ir nuo sezono. Negalima sakyti, kad praėjusiais metais uždirbo tiek, tai ir šiais metais uždirbs tokią pačią sumą. Jei nebus uogų, žinoma, užmokestis bus mažesnis. Vieni per dieną, nieko neveikdami gali užsidirbti 3 eurus, kiti – stengdamiesi 25 eurus ir daugiau“, – teigia ūkininkė.

Pavyzdžiui, už kilogramų priskintų braškių Lietuvos ūkiuose vidutiniškai yra mokama 30 euro centų, tačiau pasižvalgius po internetinius skelbimus, kuriuose yra siūlomas uogų rinkėjo darbas užsienyje, užmokestis svyruoja tarp 7,5 eurų už valandą, o per mėnesį galima užsidirbti nuo 1400 iki 2000 eurų.

Įdarbina su kvitais

Kaip ir Šlapkauskų, taip ir daugelyje kitų Lietuvos ūkių, žmonės sezoniniam darbui primamai ne pagal darbo sutartis, bet naudojant vadinamuosius paslaugų kvitus. Taip kur kas paprasčiau įdarbinti žmogų trumpam laikui.

„Nuo priskinto kiekio ir gauto užmokesčio, 9 procentus sumokame mokesčių. Dirbant pagal darbo sutartį ir pavyzdžiui, užklupus lietui, tą dieną yra nedirbama, tai tada reikėtų pranešinėti Sodrai, o tai yra papildomas darbas“, – aiškina Vita.

Tokie algos mokėjimo forma visiškai neįpareigoja nei darbuotojo, nei darbdavio.

„Nėra jokių įsipareigojimų. Žmogus gali ateiti, dieną padirbėti ir kitą dieną jau neateiti į darbą, o taip pat, teoriškai ir mes galime labai paprastai atsisakyti darbuotojo, jei netenkina tai, kaip jis dirba. Tačiau tokie atvejai retenybė, nes darbuotojai visada yra reikalingi“, – sako moteris.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (17)