Leipalingio seniūnijos Veršių kaime savo gėlių ūkį įkūrę Rita ir Aurimas Plaščinskai tikisi, kad kurorto kaimynystėje be darbo neliks – miesto gėlynus tvarkančioms įmonėms pigiau ir patogiau juos puošti čia pat auginamomis gėlėmis.
Kūrėsi plyname lauke
Pusiaukelėje tarp Druskininkų ir Leipalingio miestelio dygstančius medinius šiltnamių karkasus pastebėjau dar rudenį, bet vis nepasitaikė progos iššniukštinėti, kas ten kuriasi. Tačiau šią savaitę prie kelio pastatytas reklaminis stendas „Gėlių ūkis“ visas paslaptis išdavė, todėl beliko užsukti pasveikinti naujakurius.
Pirmasis prie šiltnamių sutiktas pagyvenęs, bet žvalus vyras, išgirdęs paskubomis išbertą žurnalisto prisistatymą, iškart patarė kalbėtis su jo dukra ir žentu – jis čia tik talkininkas, padedantis jaunimui. Su ūkio šeimininkais sutarėme, kad visiems bus naudingiau, jeigu Rita Plaščinskienė apie savo gėles ir šiltnamius pasakos nenutraukdama pradėto pelargonijų persodinimo, o ko ji neprisimins, papildys Aurimas.
Iš Kupiškio rajono į Ritos tėviškę Leipalingyje grįžusi šeima pernai nusipirko Veršių kaime 60 arų žemės ūkio paskirties sklypą, kuriame nebuvo jokių statinių, nei elektros, tik drėgna vieta tinkama kūdrai išsikasti. Beje, R. Plaščinskienė įsitikinusi, kad kūdroje susikaupęs ištirpusio sniego ir lietaus vanduo laistyti gėlėms tinka geriau, negu semiamas iš gilaus šulinio ar gręžinio.
Gėlininkystės nei ūkio savininkas Aurimas, nei jo žmona Rita specialiai nesimokė, bet 4 metus Kupiškio rajone gerokai mažesniame šiltnamyje prie vyro močiutės namų, galima sakyti, treniravosi auginti gėles.
„Čia yra galimybė apželdinti miestą. Šiemet jau visų gėlių, kokių reikia Druskininkams, užauginti nesugebėsime, bet gal kitais ar dar kitais metais. Truputį bijojom ir abejojome, kaip čia mums seksis, bet kol kas tai viska eina puikiai“, – džiaugėsi R. Plaščinskienė.
Iš šiltnamio – į turgų
Aurimas pasidomėjo galimybėmis gauti paramą ūkio įkūrimui, bet galiausiai numojo ranka ir šeima viską įsirengė savo jėgomis bei lėšomis. Tris bendro 7 arų ploto šiltnamius gėlėms pastatė patys, tik retkarčiais atsiveždami pagalbinių darbininkų iš Leipalingio.
„Rudenį, iki pat gėlių pirkimo sezono pabaigos, kai kapai puošiami Vėlinėms, dar dirbome Kupiškio rajone, o vasarį jau sodinome gėles čia, tai reikėjo greitai įsikurti“, – pasakojo Rita.
R. Plaščinskienės teigimu, iš sėklų jie daigina tik nedidelę dalį gėlių, o paklausiausių tiesiog perka mažyčius daigelius iš poros tuo besispecializuojančių įmonių, persodina į atskirus vazonus ir užaugina iki tinkamo pardavimui amžiaus.
„Begonijos, ledinukai, našlaitės, surfinijos, verbenos, jurginai, svyrančios pelargonijos, daugiamečių irgi turime keletą rūšių – visi trys pilni šiltnamiai gėlių“, – vardijo Rita.
Didžiąją dalį savo užaugintų gėlių Plaščinskai parduoda Druskininkų ir Veisiejų turguose. Į gėlių parduotuves kol kas įsiprašyti nepavyksta – jos turi nuolatinius tiekėjus ir su pradedančiais verslą ūkininkais bendradarbiauti neskuba.
„Kol vyras stovi turguje, aš būnu namuose, tai pastebiu, kad vis daugiau pirkėjų, pamatę reklaminį stendą, čia atvažiuoja“, – kalbėjo Rita.
Plaščinskų gėlėmis puošia kurortą
R. Plaščinskienė ypatingai džiaugiasi, kad mūsų pokalbio išvakarėse ir tą pačią dieną pirmosios jos našlaičių siuntos iškeliavo į Druskininkų Karolio Dineikos sveikatingumo parką gėlėmis puošiančią įmonę. Kurorto gėlynų tvarkytojai žadėjo dažniau užsukti į Veršius, nes sutaupo laiko ir transporto išlaidų pirkdami gėles ne kitame Lietuvos pakraštyje, o čia pat, prie Druskininkų.
„Jie veždavosi iš Gėlių augintojo Žemaičio, įsikūrusio Alytaus rajone, prie Punios, o kartais ir dar iš toliau. Tokiu metų laiku labai svarbus laikas, nes apsodinti gėlėmis reikia iškart didelius plotus Druskininkų gėlynų“, – pasakojo Rita.
Našlaitėmis bus apsodintas visas miestas, nes, pasak R. Plaščinskienės, dabar – jų sezonas, o paskui ateis vasarinių gėlių metas.
Džiaugiasi lietuvių tradicija
Žydinčią našlaitę plastikiniame vazonėlyje turguje dabar galima įsigyti už 0,50 euro.
„Mes visada suinteresuoti parduoti našlaites, tada tiktai vežam į turgų kitas gėles, nes našlaičių sezonas gan trumpas. Vasarinės gėlės – visą vasarą, tai jas spėsime išparduoti. Rudenį prasideda chrizantemos ir viržiai kapams puošti, o tada būna keli mėnesiai poilsio ir vėl nuo vasario mėnesio pradžios gaunam daigelius, ir startuojam naujam sezonui“, – apie gėlių ūkio metų ciklą kalbėjo Rita.
Didžiąją dalį Plaščinskų užaugintų gėlių turguje įsigyja kapus puošiantys žmonės, todėl ponia Rita džiaugiasi, kad lietuviškų kapų priežiūros tradicijų dar neišstūmė granito plokštės.
„Našlaitės keliauja į kapus, kai jie tvarkomi po žiemos, ledinukai, begonijos – Tėvo dienai“, – sakė R. Plaščinskienė.
Lydimas šeimininkų pasisveikinu su linksmu jaunu Vidurinės Azijos aviganiu, privalėjusiu saugoti šiltnamį, bet praplėšusiu jo kampą, apžiūriu ant kūdros liepto apsigyvenusią laukinių ančių porą ir atsisveikinu su Plaščinskais iki pasimatymo Veisiejų turguje.
