DELFI konferencijoje dalyvavęs B. Markauskas sakė, kad šiemet grūdų sektoriuje mato, jog laimi tie ūkininkai, kurie susijungė į kooperatyvus.
„Mes priklausome nuo pasaulinių grūdų kainų. Džiaugiuosi, kad neišsipildė mano prognozės dėl grūdų kainų kritimo. Išankstiniuose sandoriuose kainose palyginti geros. Spėlioti koks bus derlius kol kas neįmanoma“, - sakė žemės ūkio ministras.
„Agrokoncerno grūdai“ direktorius Karolis Šimas sako, kad per pastarąsias savaites pastebimas tiek senojo, tiek naujo derliaus grūdų kainų kilimas.
„Šiuo metu kainos yra aukščiausios, vertinant nuo pat praėjusių metų javapjūtės. Grūdų kainos yra pašokusios į viršų, bet jos gali bet kurią dieną susvyruoti į bet kurią pusę. Kiekvienos kultūros situaciją nulemia skirtingi veiksniai, vyrauja skirtingos tendencijos.
Bendras tendencijas grūdų rinkoje labiausiai lemia sausros Argentinoje ir JAV. Argentinoje dėl sausros smarkiai nukentėjo kukurūzų ir sojos derlius, JAV žieminiai pasėliai taip pat atrodo prasčiau nei tikėtasi“, - sako ekspertas.
Taip pat kainų svyravimus, pasak K. Šimo, greičiausiai nulėmė ir vėlyva sėja Europoje, bei valiutų svyravimai, kurie gali reikšti sudėtingesnę situaciją konkuruojant su kitų šalių ūkininkais.
„Euro ir dolerio kurso svyravimai šiemet Europos šalims neleidžia būti konkurencingoms. Jei euras ir toliau brangs dolerio atžvilgiu, Lietuvos ūkininkams bus sunkiau konkuruoti tarptautiniu mastu“, - teigia ekspertas.
Rusijos ir Kinijos įtaka
Pasak K. Šimo, rinkos situaciją reikšmingai veikia ir situacija Rusijoje, o taip pat ir Kinijoje didinami muitai.
„Rusijoje ketvirtus metus iš eilės tikimasi gero derliaus. Be to, JAV paskelbtos papildomos sankcijos Rusijai smarkiai sumažino rublio kursą (per pastarąją savaitę rublis dolerio atžvilgiu atpigo apie 15 proc.). Dėl to Rusija grūdų rinkoje tampa dar konkurencingesnė.
Kainų svyravimą nulemia ir tarp pasaulio valstybių įsivyravę rinkų karai. Reaguodama į JAV ekonomines sankcijas, Kinija paskelbė ketinanti įvesti papildomą 25 proc. muitą iš Amerikos įvežamai sojai, vien dėl šių ketinimų kainos gerokai svyravo“, - aiškina koncerno direktorius.
Kokia situacija su kiekviena kultūra
Anot K. Šimo, pasaulinis miežių paklausa viena aukščiausių per pastaruosius 30 metų.
„Kinai ketina importuoti 2 mln. tonų daugiau miežių, tai dar padidina jų paklausą.Kultūra tampa patrauklia, ūkininkams ją auginti apsimoka, nes kaina šiandien yra viena didžiausių per pastaruosius kelerius metus. Sudarinėjant išankstinius sandėrius ūkininkams už naujo derliaus miežius mokama daugiau kaip 140 eurų už toną.
Kviečių kaina, pasak K Šimo, yra pakankamai gera, kalbant tiek apie seną, tiek apie naują derlių.
„Senas derlius praktiškai praktiškai išparduotas. Už standartinės klasės naujo derliaus kviečių toną Lietuvos ūkininkas šiomis dienomis gauna apie 155-160 eurų“, - teigia ekspertas.
Visiškai kitokia situacija yra su žirniais ir rapsais.
„Žirnių kaina krito dėl didžiausios pasaulio žirnių importuotojos Indijos įvestų neregėto 50 proc. dydžio muito. Dirbant su šia kultūra nėra jokio aiškumo, todėl ūkininkams reikėtų gerai pasverti situaciją.
Rapsų kaina yra palyginti žema. Jų kaina neatsistatė nuo pat javapjūtės. Gali būti, kad tokia kaina išliks“, - prognozuoja K. Šimas.
Pakilus kainoms vasario pabaigoje, anot A. Šimo, ūkininkai pakankamai aktyviai pardavinėjo naują derlių – išankstiniai sandoriai buvo sudarinėjami pakankamai intensyviai.
