Perina net tik vištų kiaušinius
„Mūsų paukštininkystės sritis yra specifinė. Pagrindine veikla galima įvardyti inkubavimą. Tai yra paukščių perinimas“, – aiškina Irena.
„Pavasarį paukščiai pradeda dėti kiaušinius, o žmonės, kurie neturi sąlygų perėjimui, bet nori auginti viščiukus kreipiasi į mus“, – teigia Laimutis.
„Periname ne tik vištų, bet ir žąsų, ančių, kalakutų, putpelių, kurapkų, dekoratyvinių ir medžioklinių fazanų bei kitų naminių paukščių kiaušinius“, - sako Irena.
Tačiau ne visi paukščiai Lietuvoje turi vienodas sąlygas veistis. Pavyzdžiui, fazanams, pasak L. Ragulskio, natūraliai veistis gamtoje Lietuvoje yra ganėtinai sunku, todėl perinimas tampa vienu iš sprendimo būdų, kaip galima palaikyti šių sparnuočių populiaciją.
„Dėl daugelio plėšrūnų, tokių kaip lapės, usūriniai šunys, meškėnai. Jie medžioja fazanus, todėl jų populiacija gamtoje yra labai ribota. Dėl to fazanai yra auginami voljeruose, kur gali patys perėti, arba jų kiaušiniai yra inkubuojami“, – sako ūkininkas.
Inkubatoriuje kaip gamtoje
Norint, kad iš kiaušinių tinkamai išsiristų paukščiai, inkubavimo prietaisai turi kuo tiksliau atitikti natūralias sąlygas.
„Vadinamos inkubavimo spintos atkuria paukščių lizde esančias sąlygas lizdui, nes kuo arčiau gamtos, tuo geresnis rezultatas, o šiuose įrenginiuose reguliuojama temperatūra, drėgmė, ir kiti veiksniai. Inkubatoriaus pajėgumas matuojamas bendru matavimo vienetu – vištiniais kiaušiniais. Pavyzdžiui mes, vienu metu galime perinti 60 tūkstančių vištinių kiaušinių“, – sako Laimutis.
„Fazanų, putpelių kiaušiniai mažesni, žąsų, ančių didesnis, todėl tas skaičius gali kisti priklausomai nuo to, kokių paukščių kiaušiniai yra perinami“, – aiškina Irena.
Didelė atsakomybė
Ir nors prietaisai sukuria idealias sąlygas išsiperėti kiaušinius, be žmogaus žinių, toks procesas būtų neįmanomas.
„Paleisti tokį kiekį paukščių, kiek mes, į pasaulį yra ne taip jau paprasta. Reikia turėti daug žinių. Kai pradėjome, pirmaisiais metais daug ko nežinojome, bet palaipsniui bandėm aiškintis šio darbo subtilybes“, – sako Irena.
„Teko skaityti nemažai literatūros, bet konkrečiai apie paukščių inkubavimą medžiaga buvo labai paviršutiniška. Man visada kildavo klausimai, kodėl reikia daryti taip, o ne kitaip. Ir nors skaitėme, aiškinome, teorija yra viena, o praktika, jau kas kita. Pavyzdžiui, parašyta, kad antiniai kiaušiniai turi būti atvėsinami, bet neparašyta nei kada, nei kaip, nei iki kokios temperatūros. Teko važiuoti ir pas knygų autorius, aiškintis. Sakau, iš kur sėmėtės informacijos, o jis mano sako, tai nuo kitos knygos nurašiau. Tai va per tokius vargus ir mokėmės“, – šypsosi Laimutis.
Kaip sako ūkininkai, net ir dabartinėje literatūroje yra naudojamos iš senų vadovėlių paimtos žinios, o naujos informacijos labai trūksta, tačiau paklausti, ar patys nesiruošia parašyti knygos, Ragulskiai juokiasi.
„Nesu aš rašytojas“, – sako Laimutis. „Bet gal, kai išeisi į pensiją“, – juokiasi Irena.
Klientai iš visos Lietuvos
Sezonas Ragulskių perinimo ūkyje prasideda vasario pabaigoje ir tęsiasi iki pat rudens, o patys ūkininkai sako, kad užsakymų ir klientų susilaukia iš visos Lietuvos, mat tokią paslaugą Lietuvoje teikia vienetai.
„Daugiausiai apimame vidurio Lietuvą: Kauną, Jonavą, Kėdainius, tačiau kiaušinių atveža ir iš tolimesnių kraštų: Kretingos, Pakruojo, Šalčininkų. Inkubatoriai yra ir paukštynuose, bet ten tokia paslauga, kad žmonės gali atvažiuoti su kiaušiniais ir paprašyti juos išperinti, neužsiimama“, – teigia Laimutis.
Be to, ūkininkai perina žąsis ir antis. Tai vandens paukščiai, todėl jiems yra reikalingos visai kitokios technologijos nei vištoms.
