Sodininkas ir bitininkas Dr. Algirdas Amšiejus aiškina, kokią įtaką orai turėjo bitėms bei kaip sumažinti patiriamus nuostolius.
Mirė iš bado
Bites auginantis vyras sako, kad jų gyvenimas priklauso nuo maisto naudojimo per žiemą.
„Šiais metais nebuvo aiškios žiemos pradžios, atrodė, kad bus šilta ir pavasariop prasidėjo šalčiai, nors bitės jau ruošėsi pavasariui. Tai viena iš priežasčių, kodėl žuvo dalis bičių.
Pagrindinius nuostolius lėmė maisto trūkumas. Žiemos pradžia buvo šilta, todėl bitės suskubo auginti perus – naujas bites, nors tai nėra įprasta šaltuoju sezonu. Perų auginimas reikalauja didelio šilumos kiekio, o palaikyti šilumai reikia kuro – žiemai sukaupto maisto.
Nors žiema buvo nešalta, pasak A. Amšiejaus, tai nereiškia, kad buvo sunaudota mažiau atsargų.
„Auginant perus, kas nebūdinga šiam metų laikui, buvo sunaudota daug maisto. Blogai tai, kad pasibaigus atsargos ir staiga atėjus šalčiams bitės negalėjo palikti perų ir pereiti ant kitų korių, kuriuose buvo medaus, nes tiesiog šildė savo vaikus, todėl mirė iš bado“, – aiškino bitininkas.
„Pats neseniai radau būtent tokių žuvusių šeimų, kurios saugojo savo perus, ir nors kituose koriuose medaus dar buvo, bitės neapleido savo mažylių“, – pridūrė A. Amšiejus.
Reikalingas nuolatinis stebėjimas
Vėluojant pavasariui bitininkas pataria stebėti avilius bei pasirūpinti, kad bitės visada turėtų kuo maitintis.
„Būtinai reikia parūpinti kandi tešlos. Tai rezervinis maistas, nes nėra aišku, kiek dar tęsis šalčiai ir kada pabus augalai, o jeigu ir prasidės gamtoj atgimimas, bitėms bus per šalta rinkti medų“, – aiškina A. Amšiejus.
Pasak patyrusio bičių augintojo veikti reikia dabar, nes vėliau galima patirti dar daugiau nuostolių.
„Svarbiausia yra dabar patikrinti šeimas, nes užsitęsus tokiems orams, žūčių gali būti ir daugiau ir nuostoliai tik didės. Pavyzdžiui, neseniai radau kelias mirusias šeimas, bet jei nestebėčiau ir atvažiuočiau po savaites, tai galėčiau rasti ir pusę bityno žuvusio“, – sako vyras.
Kovoja ne tik su gamtos sąlygom
Anot bitininko, ne vien tik nepastovūs orai turi įtakos bičių mirtims. Varaotozės erkė – jau dešimtis metų bičių augintojams ramybės neduodantis parazitas.
„Tai didžiausias peilis bitėms. Erkės ne tik, kad pačios alina bites, tačiau ir platina virusus bei ligas, kurios gali būti mirtinos.
Apie 40 metų praėjo, kaip šios erkės atkeliavo į mūsų kraštą. Ankščiau būtent nuo jų žūdavo ištisi bitynai. Nežinojo žmonės nei kaip kovoti, nei ką daryti“, – pasakojo bičių augintojas.
Tačiau dabar bitininkai, anot A. Amšiejaus, išmoko kaip su kenkėjais kovoti.
„Dabar yra specialūs vaistais, tiek cheminiai, tiek ekologiški. Pavyzdžiui, įvairios rūgštys, kurios apsvaigina erkes. Avilio apačioje yra patiesiama lipni medžiaga, kuri jas surenka
Yra ir cheminiai būdai, tačiau su jais reikia elgtis labai atsargiai, nes tai gali pakenkti ir žmogui ir bitei, o ir pačios erkės po kiek laiko pripranta prie jų ir tampa atsparios“, – aiškina bitininkas.
Užsitęsus šalčiui – papildomos investicijos
Kaip teigia A. Amšiejus, patyrę bitininkai visada stengiasi apsidrausti nuo nepalankių oro sąlygų, tačiau net ir tokiu atveju, ne visada pavyksta iš balos išlipti sausiems.
„Žiemojimui yra pasiliekama daugiau šeimų, paskaičiuojama, kad gali būti kažkiek nuostolių. Per dauginimo periodą dirbtinai yra dauginamos bitės ir motinėlės auginamos, ir vėliau situacija stabilizuojasi.
Jeigu greitai atšils, tai viskas normos ribose, bet jei ne – tada reikės dirbtinai maitinti bites, padidės sąnaudos, papildomas darbas, papildomos investicijos“, – aiškina bitininkas.
