Lietuvos grūdų augintojų asociacijos ir Žemės ūkio rūmų vadovai Aušrys Macijauskas ir Arūnas Svitojus sako, kad dabartinė Lietuvos derybinė pozicija teikia vilčių, jog tiesioginės išmokos bus vienodos.

„Viskas priklauso nuo mūsų pozicijos ir kiek mes turime ryžto apginti tą poziciją. Ką iki šios dienos girdėjome, tai žinios suteikia vilties. Prezidentė yra pareiškusi labai aiškią Lietuvos poziciją. Žemės ūkio ministro pastangos duoda vilties, bet, aišku, to neužtenka. Čia bus sunkus darbas“, – kalbėjo A. Macijauskas.

Reikalinga stipri pozicija

A. Macijausko nuomone, derybų dėl tiesioginių išmokų sėkmė priklausys ir nuo to, kiek dėmesio tam skirs valdžios institucijos ir kiek bus rasta sąjungininkų tarp kitų ES narių.

„Politikoje nėra neįmanomų dalykų. Klausimas, kokią kainą Lietuva yra pasiryžusi mokėti už suvienodinimą. Jeigu tai būtų prioritetas numeris vienas, tai tikrai būtų įmanoma“, – teigė A. Macijauskas.

Anot jo, Lietuvai nepavyko išsikovoti vienodesnių sąlygų ūkininkams, derantis dėl 2014–2020 metų ES biudžeto, nes dėmesys buvo skirtas Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimui, struktūrinei paramai ir infrastruktūros finansavimui.

Savo ruožtu A. Svitojus sakė, kad Lietuvai būtina tvirta pozicija, norint pasiekti vienodas tiesiogines išmokas.

„Manau, kad reikia tos pozicijos laikytis. Nereikia derėtis, o turi būti suvienodinta. (...) Tas spaudimas turi būti ir turime naudoti įvairius diplomatinius įrankius tam pasiekti. Manau, kad rezultatai bus. (...) Reikia turėti stiprią, motyvuotą ir paskaičiuotą poziciją“, – tvirtino A. Svitojus.

Jis teigė, kad ES tiesioginės išmokos nebūtinai gali būti visiškai lygios po 2020 metų, bet svarbu siekti, kad skirtumai tarp šalių būtų kuo mažesni.

Tiesioginių išmokų suvienodinimo metu Lietuvos ūkininkai tikriausiai negaus didesnių išmokų, o jos bus sumažintos Vakarų Europos žemdirbiams

Savo ruožtu A. Macijauskas kalbėjo, jog tiesioginių išmokų suvienodinimas reikštų vienodesnes konkurencines sąlygas Lietuvos ūkininkams bendroje ES rinkoje.

Vis dėlto jis įsitikinęs, kad tiesioginių išmokų suvienodinimo metu Lietuvos ūkininkai tikriausiai negaus didesnių išmokų, o jos bus sumažintos Vakarų Europos žemdirbiams.

Aušrys Macijauskas

„Suvienodinimas išmokų nereiškia, jog jos Lietuvai padidės. Jos gali mažėti Vokietijai ir Prancūzijai. Tai yra visai realus variantas. Mes galvojame, kad vienodinimas tokiu būdu ir bus atliekamas“, – kalbėjo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas.

Svarbi ir parama kaimo plėtrai

Žemės ūkio rūmų pirmininkas teigė, kad be tiesioginių išmokų, Lietuvai svarbu, kad išliktų Kaimo plėtros programos finansavimas.

„Mažai kalbama apie Kaimo plėtrą, kuri mums svarbi. Mums valstybės mastu svarbiau išlaikyti Kaimo plėtrą nei forsuoti stambųjį žemės ūkį. Čia reikia balanso. Jeigu prarasime žmonės, tai kam reikalingi kiti klausimai“, – argumentavo A. Svitojus.

Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos žemės ūkio ministrai praėjusią savaitę Rygoje pasirašė bendrą deklaraciją – šalys sieks, jog Europos Sąjungos (ES) tiesioginės išmokos žemdirbiams po 2020 metų būtų suvienodintos.

Deklaracija visiems ES žemės ūkio ministrams turėtų būti pristatyta kovo 19 dieną Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje. Joje keturios šalys akcentuoja, kad Bendrojoje žemės ūkio politikoje turėtų išlikti vienkartinių išmokų už plotą schema ir savanoriška susietoji parama, taip pat didelis dėmesys turėtų būti skiriamas aplinkosaugai.

Lietuva iš Bendrosios žemės ūkio politikos 2014-2020 metais turėtų gauti 5,070 mlrd. eurų, iš kurių 3,394 mlrd. eurų skirta tiesioginėms išmokoms. 2007-2013 metais iš Bendrosios žemės ūkio politikos gauta 3,869 mlrd. eurų, iš kurių 2,049 mlrd. eurų buvo tiesioginės išmokos.

Deklaracijoje taip pat minima, jog Kaimo plėtros programa po 2020 metų toliau turėtų būti išlaikyta ir pakankamai finansuojama, nes ji padeda kovoti su gyventojų skaičiaus kaime mažėjimu, nedarbu, skurdu ir socialine atskirtimi.

Lietuvos ūkininkai nuo įstojimo į ES naudojasi tiesioginėmis išmokomis pagal Bendrąją žemės ūkio politiką. Lietuvos žemdirbiai gauna kur kas mažesnes išmokas nei Vakarų Europos šalių ūkininkai – dėl to norima suvienodinti tiesiogines išmokas, nes tai kartu mažintų konkurencinius kai kurių ES narių pranašumus žemės ūkyje.

Lietuva iš Bendrosios žemės ūkio politikos 2014-2020 metais turėtų gauti 5,070 mlrd. eurų, iš kurių 3,394 mlrd. eurų skirta tiesioginėms išmokoms. 2007-2013 metais iš Bendrosios žemės ūkio politikos gauta 3,869 mlrd. eurų, iš kurių 2,049 mlrd. eurų buvo tiesioginės išmokos.

Šaltinis
Temos
It is prohibited to copy and republish the text of this publication without a written permission from UAB „BNS“.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją