Pasak asociacijos vadovo, buferinė zona praplėsta laiku, nes ligos protrūkis būdingas orams šylant, ypač birželį-rugsėjį. Tuo metu užkratas įsimeta į naminių kiaulių laikymo vietas, kur mažiausiai laikomasi biologinės saugos taisyklių - gyvulius laiko neaptvertus, kiaulės šeriamos maisto atliekomis, nėra kitų saugos priemonių.
„Vieni žiūri rimtai, o kiti numoja ranka. Reikia suprasti, kad šimtus metų pas mus nebuvo šios ligos, žmonės įpratę auginti gyvulius taip, kaip išmano, ši liga - ne iš mūsų krašto. Tačiau nuostoliai būna didžiuliai. Šalys, kurios neturi užkrato, labai bijo, kad liga nepatektų į jas su produktais. Prekybos apribojimai būna tokie reikšmingi, kad tiems ūkiams, kurie eksportuoja kiaulieną, per 2014-2016 metus teko išmokėti 2 mln. eurų kainų skirtumui kompensuoti.
Jeigu suserga bent viena naminė kiaulė, 40 dienų nė viena trijų kilometrų spinduliu auginta kiaulė negali būti išvežta. Po šio periodo gaunamas leidimas eksportuoti labai specifinėmis sąlygomis - kiaules reikia skersti atskirai, specialiai apdirbti, dezinfekuoti, dėl ko kaina krenta bent perpus. O pusė kainos jau reiškia nuostolius“, - Eltai komentavo A. Baravykas.
A. Baravykas priminė, kad ilgai su AKM kovojusioje Ispanijoje iš esmės liko tik tie kiaulių ūkiai, kurie galėjo nemažai investuoti į biologinės saugos užtikrinimą.
„Pas juos irgi seniau tai buvo neįsivaizduojama. Tačiau arba kiaulės išgaišta, arba reikia prie to prieiti sąmoningai. Ilgainiui ir pas mus taip bus“, - sakė A. Baravykas.
Pasak jo, maro atvejų Lietuvoje yra pasitaikę ir stambiuose ūkiuose, o to priežastys iki šiol dar nežinomos.
„Esame užsakę tyrimus, ar ligos neplatina kraują siurbiantys vabzdžiai. Aš, asmeniškai, tokį įtarimą turiu“, - kalbėjo Kiaulių augintojų asociacijos direktorius.
A. Baravykas mano, kad visuomenėje gaji nuomonė, jog kiaulių maras turėtų praeiti ėmusis rimtų priemonių, kaip praėjo paukščių gripo epidemijos.
„Tačiau ši liga visai kitokia. Kur jos būta, ten ji ir lieka įsitvirtinusi visada. Ten pastoviai yra užkrėstų šernų. Per juos slenka kilometras po kilometro tolyn, užima naują teritoriją. Šernus sukontroliuoti bandoma, tačiau ne šimtu procentų įmanoma“, - pasakojo A. Baravykas.
ELTA primena, kad trečiadienį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pranešė, jog, marui nesitraukiant iš Lietuvos, nuspręsta išplėsti teritoriją, kurioje reikia išskersti kiaules.
Į išplėstą AKM buferinę zoną papildomai įtrauktos Alytaus rajono savivaldybės Alytaus, Krokialaukio, Miroslavo ir Simno seniūnijos, Akmenės rajono, Jurbarko rajono, Joniškio rajono savivaldybės, Kalvarijos savivaldybė, Kazlų Rūdos savivaldybė, Kelmės rajono, Marijampolės savivaldybė, Mažeikių rajono, Radviliškio rajono, Raseinių rajono, Šakių rajono savivaldybės. Taip pat Šiaulių miesto ir rajono savivaldybės bei Vilkaviškio rajono savivaldybė.
Veterinarijos tarnybos atstovė Jurgita Savickaitė Eltai teigė, kad išplėstoje buferinėje zonoje iš viso yra deklaruota apie 33 tūkst. kiaulių. Iš jų smulkiuose ūkiuose laikoma apie 29 tūkst. kiaulių. Dauguma šių kiaulių bus paskerstos, nes jos laikomos ūkiuose, kurie neatitinka biosaugos reikalavimų. Tarnybos atstovė DELFI sakė, kad augintojai, kurie nuspręs, kad neverta investuoti į biosaugos reikalavimus, gaus apie 100 eurų už per anksti paskerstą šnipuotąją ir įsipareigojimą mažiausiai metus nelaikyti šių keturkojų.
