Praktika užsienyje
30 arų sklype ant Strėvos kranto per metus užauginamos apie 6 tonos šių gyvūnų. Laikomi Helix aspersa maxima veislės šliužai – lietuviškai raibosios sraigenės. Pagal veislę pavadintas ir ūkis. Skirtingai nuo Lietuvoje gamtoje renkamų vynuoginių, kurios iki brandos auga trejus metus, šioms užtenka sezono.
„Pirmi metai mums buvo katastrofa, nes Lietuvoje niekas sraigių nemokėjo auginti. Ne tik mes. Pardavėjai tiesiog kūrė piramidinę sistemą. Važinėjome pas kolegas Lenkijoje, Prancūzijoje, radome technologiją, kaip sraiges auginti šiltnamiuose“, – pasakoja Ernestas.
Už 10 tūkst. litų (apie 3 tūkst. eurų) šeima pirko 5 tūkst. sraigių bandą. Dabar čia gyvena šių šliužų palikuonys. Kiekvienais metais atnaujinama bent 30 proc. bandos. „Šviežias kraujas“ vežamas iš Lenkijos, ateityje iš Bulgarijos. Kiekvienais metais „veislei“ paliekama apie 6 tūkst. suaugusių sraigių.
Ūkininkas sako, kad šiltnamiai būtini, nes kitaip sraigiukui užaugti tiesiog pritrūksta šiltojo metų laiko. Lietuva praktiškai riba, kur dar galima verstis šia ūkio šaka. Vienas stiprus ūkis yra Latvijoje. Estai sraigių jau nebeaugina. Ten per šalta.
Šiandien ūkis perskirtas į kelias dalis. Sraigės žiemoje šeimos namuose Kaišiadoryse, kurie kitoje vietoje. Šeima parašė paraišką ES paramai gauti, kad galėtų žiemojimo patalpas įrengti ant Strėvos kranto. Tačiau paramos skyrimo tvarka kiek pasikeitė ir, kaip juokauja E. Vaičius, valdininkai dabar sprendžia sraigė ūkinis gyvūnas ar ne.
Sraigių žadinimas
„Auginimo sezonas prasideda po kovo 8 d. Atšvenčiame ir po kelių dienų einame žadinti savo augintinių“, – linksmai dėsto ūkininkas.
Sraiges miega žiemos miegu 3–5 laipsnių temperatūroje, patalpoje palaikant 60 proc. drėgmę. Pažadinus gyviai pamaitinami, surenkami jų ikrai ir jie išperinami inkubatoriuje, kuris stovi tuose pačiuose Kaišiadoryse.
Balandžio vidurį sraigiukai atvežami į šiltnamį prie Strėvos, kur jau pasėtas rapsas. Paleidžiama apie pusę milijono gyvūnėlių.
„Kai jos pradeda augti, jei joms nebus duodama daugiau ploto, jų augimas sulėtės arba visai sustos. Todėl jas palaipsniui perkeliame į atvirus aptvarus. Ten gyvena iki rudens. Nuo rugsėjo vidurio iki spalio jos renkamos“, – technologiją aiškina žmogus.
Aptvarai nuolat laistomi, pašarui paberiama miltų. Šeimininkai planuoja įrengti automatines lietinimo sistemas ir darbo dar sumažės.
Derliaus rinkimas
Viena suaugusi sraigė sveria apie 20 gramų. Jų surenkama apie 300 tūkst. – maždaug 6 tonos. Iš visų išperintų apie 200 tūkst. neišgyvena, pabėga, būna sulestos paukščių.
Surinktas „derlius“ supilamas į specialias dėžės ir 4-5 d. intensyviai liejamos, kad išsivalytų žarnynas. Kitaip jose liks žvyro. Tada jas galima perdirbti.
Ūkininkai išsinuomojo kavinę ir jos patalpose iš įvairių sraigių gamina produkciją.
„Po pirmų metų supratome, kad jei neperdirbsime, nieko neuždirbsime. Supirkimo kainos 1,8–2 eurai už kilogramą. Norint išgyventi iš to, jau reikia didesnės pridėtinės vertės. Mūsų tikslas buvo išgyventi iš šios veiklos. Tam, kad išsilaikytų šeima ir galėtų investuoti, reikia apie 50 t. Lietuvoje yra vienas ūkis, kuris augina 10 t.“ – pasakoja E. Vaičius.
Jo žiniomis, Lietuvoje šiandien deklaruota 20 sraigynų, iš jų profesionalūs, iš kurių žmonės pragyvena, trys.
Vaičiai šaldytą mėsą išveža į Belgiją. Prancūzai neįsileidžia. Pusė derliaus parduodami Lietuvoje – restoranams, gurmaniškoms parduotuvėms, pavieniams užsakovams. Nors cechas nuomojamas, tačiau šiandien įrenginėjamas savo cechas. Paskolų neima, todėl įgyvendinti sanitarinius reikalavimus pakankamai sudėtingas. Artimiausiuose planuose sukurti pilną ciklą, kartu su žiemojimu, prieš Strėvos. Šeima čia turi 4 ha, todėl vietos plėstis daug.
„Mūsų tikslas tvirtas šeimos ūkis, galinti gyventi iš savo verslo. Dabar pragyvenam, tačiau investicijoms lėšų trūksta. Planuojama auginti nuo 12 iki 15 t. Plėsimės dar 30–40 arų“, – aiškina Ernestas.
