Dabar jie labiausiai nerimauja, kad didieji ūkiai susišluos ir likusius paskutinius paramos milijonus ūkiams modernizuoti, todėl siūlo nedelsiant keisti šių lėšų skirstymo tvarką. Laiko liko visai nedaug – nuo kovo pradžios numatyta rinkti paraiškas. Smulkieji tikina, kad šiandien tvarka naudinga dideliems prekiniams ūkiams. Būtent jiems gali atitekti paskutinė ES paramos dalis.
Iš dalies klausimas, kas realiai atstovaus ūkininkus ir kokios ūkininkų grupės interesai bus ginami, spręsis Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininko rinkimuose. Tai didžiausia ir įtakingiausia žemdirbių organizacija, kuri jau ilgiau nei metus gyvena be formalaus vadovo.
Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas sakė, kad tikisi permainų ŽŪR veikloje, kitaip laukia blogiausias scenarijus – žemdirbiai gali ir toliau graužtis bei pyktis
Po suvažiavimo nusivylė
Neseniai smulkiųjų ūkių ir jaunųjų ūkininkų organizacijų atstovai Seime surengė spaudos konferenciją, kurioje išliejo skaudulius dėl to, kad didiesiems žemdirbiams atstovaujančių organizacijų lyderiai esą uzurpuoja bendrą žemės ūkio poziciją, nors stambiųjų ir smulkiųjų padėtis – visiškai skirtinga.
„Po įvykusio visuotinio žemdirbių suvažiavimo mes jaučiamės apgauti. Į jį važiavome tikėdamiesi, kad bus priimti sprendimai kaimui gaivinti, bet likome nuvilti. Suvažiavime priimta rezoliucija neatitinka visų mūsų lūkesčių, stambieji pasielgė negarbingai“, – spaudos konferencijoje pareiškė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) pirmininkas Vytautas Buivydas.
Jis apgailestavo, kad dabar Lietuvoje į vieną katilą suplakami visi ūkininkai, nors jie labai skirtingi – vieni teturi vos kelis hektarus, o kiti dirba tūkstančius hektarų.
„Dauguma žemdirbių – vargstantys ūkininkai, šeimos ūkių atstovai, kurie tikrai nevažinėja prašmatniomis mašinomis. Jų problemų beveik niekas negirdi, o jų interesus užgožia stambiųjų reikalavimai. Šių asociacijų lyderiai nori perimti valdžią į rankas ir valdyti ne tik savo organizacijas, bet ir atstovauti bendrai visam šalies žemės ūkiui“, – sakė V. Buivydas.
Investicinę paramą vėl nukreipia stambiesiems?
LJŪJS vadovas pirmiausia atkreipė dėmesį į tai, kad paskutines ES investicinės paramos lėšas vėl gali susišluoti stambieji ūkiai. Nuo kovo 1 d. iki šio mėnesio pabaigos žemdirbiai kviečiami teikti paraiškas Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ paramai gauti. Investicijoms skiriama 30 mln. eurų.
„Bandėme prisidėti prie šios priemonės taisyklių rengimo, tačiau mums nepavyko. Bet, matyt, sėkmingiau jas pakoregavo stambieji, nes vienam projektui numatyta įspūdinga suma – iki 400 tūkstančių eurų, jeigu statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto išlaidos sudarys ne mažiau kaip 50 proc. projekto investicijų vertės.
Mes su tuo nesutinkame ir siūlome teisingiau skirstyti paramą. Turi būti numatyta mažesnė paramos suma vienam projektui ir tokiu būdu padidinta paramos sklaida. Daugiau lėšų turėtų gauti smulkūs ūkiai ir jaunieji ūkininkai, nes po 10–20 metų kaimas tikrai liks tuščias“, – dėstė V. Buivydas.
Jis pabrėžė, kad išskirtinės sąlygos investicinei paramai gauti yra sudarytos žemės ūkio kooperatyvams, tačiau abejojo, ar tai pagrįstas sprendimas. Anot LJŪJS pirmininko, pastaruoju metu žiniasklaidoje viešinama informacija atskleidė, kad tam tikri kooperatyvai turi problemų. Todėl jaunas ūkininkas siūlytų kol kas taip dosniai neremti kooperatyvų, kol nebus išsklaidytos visos abejonės.
„Reikia kol kas sustoti ir išsiaiškinti, kad slypi už tam tikrų kooperatyvų, kieno interesams jie atstovauja. Juk numatytos įspūdingos paramos sumos, į kurias pretenduoti negali joks jaunas ar smulkus ūkininkas. Viliamės, kad valdžia mus išgirs, sustabdys šį projektą ir pasitars su smulkiųjų ūkininkų organizacijomis“, – sakė V. Buivydas.
Neišklausė smulkiųjų pieno gamintojų
Šilutės rajono pieno gamintojų asociacijos pirmininkė Juzefa Tamavičienė sakė, kad smulkius gamintojus nuolat užgožia stambieji. Taip esą atsitiko ir suvažiavimo metu.
„Mes norime vieno dalyko – tinkamos pieno kainos, kuri padengtų mūsų išlaidas ir leistų kažkiek uždirbti. Bet tam yra bene didžiausia kliūtis – prieš keletą metų priimto vadinamojo Pieno įstatymo nuostata, pagal kurią gamintojai, atsižvelgiant į kasdien tiekiamo pieno kiekį, yra suskirstyti į 10 grupių. Nuo to priklauso ir pieno supirkimo kaina. Kam to reikia, jeigu visas pienas supilamas į vieną pienovežį? Be to, pienas superkamas pagal kokybinius rodiklius. Tuomet kodėl ūkininkams mokama skirtinga kaina?“ – spaudos konferencijoje klausimus bėrė ūkininkė.
Ji tvirtino, kad suvažiavime buvo teiktas siūlymas keisti tokią stambiems ūkiams palankią pieno supirkimo tvarką, tačiau smulkieji gamintojai esą net nebuvo išklausyti.
„Raštą su pasiūlymais pateikėme laiku, jis turėjo būti pristatytas publikai, bet to nebuvo. Mes nebuvome išklausyti žemdirbių suvažiavime, manau, dėl pirmininkaujančiųjų kompetencijos stokos. Didieji žemvaldžiai patvirtino, kad mes esame nulis“, – apgailestavo J. Tamavičienė.
Ūkininkė pabrėžė, kad Pieno įstatyme būtina keisti ir pieno supirkimo kainos skaidymą į priedus ir pagrindinę dalį. „Vyriausybės nutarimu ar žemės ūkio ministro įsakymu reikėtų pakeisti žodį „priedas“, kurį leido įrašyti 2015 metais. Priedai leidžia pieno perdirbėjams manipuliuoti kainomis. Jeigu neliktų priedų, pagal ministro įsakymą, mažinant pieno supirkimo kainas daugiau kaip 3 proc., reikėtų objektyviai pagrįsti, kodėl yra mažinama“, – dėstė Šilutės rajono pieno gamintojų asociacijos pirmininkė.
Stambiesiems galės mažinti išmokas
Žemės ūkio ministro B. Markausko pastebėjimu, peržiūrėjus KPP prioritetus smulkiesiems ūkiams dabar skiriama daugiau dėmesio, o stambiesiems bus galima mažinti išmokas.
„Atlikta pakankamai daug pakeitimų, kad būtent smulkieji ūkiai galėtų gauti daugiau paramos. Be to, peržiūrėjome nepopuliarias KPP priemones ir suradome 15 mln. eurų, kad smulkieji ūkininkai vėl galėtų naudotis parama, kuriai gauti nereikia didelių investicinių projektų. Beje, nors Lietuva turėjo galimybę dar nuo 2014 metų taikyti išmokų mažinimą stambiesiems, ta priemonė nebuvo pasirinkta. Kreipėmės į Europos Komisiją ir dabar turime galimybę nuo kitų metų jiems mažinti išmokas, o tas lėšas nukreipti į KPP ir paremti smulkiuosius ūkius“, – DELFI sakė jis.
Ministras pabrėžė, kad siekiama didesnio smulkiųjų ūkininkų bendradarbiavimo ir kooperavimosi. Anot jo, nereikėtų turėti iliuzijų, kad smulkūs ūkiai galėtų savarankiškai gauti pakankamai pajamų išgyventi.
„Pavyzdžiui, dabar siūloma priemonė „Bendradarbiavimas“, kai skiriama pakankamai nemaža suma – jeigu du trys ūkininkai kooperuojasi, gali gauti iki 120 tūkst. eurų paramos. Laukčiau daugiau pačių smulkių ūkininkų pasiūlymų, ko jiems dar reikėtų“, – dėstė B. Markauskas.
Aistros dėl Žemės ūkio rūmų
Ministras vylėsi, kad didžiulį ūkininkų susipriešinimą padės sumažinti ŽŪR pertvarka. Dėl šios skėtinės organizacijos nemažai aistrų kilo ir žemdirbių suvažiavime.
Laukia rinkimai
„Šiandien matome didžiulę priešpriešą. Manau, kad suvažiavime buvo balsuota ne už ŽŪR naikinimą, o už jų pertvarką. Turiu vilties, kad su nauja ŽŪR vadovybe pavyks sutarti ir daryti žingsnius, jog po metų ši organizacija realiai atstovautų ūkininkų ir kaimo žmonių interesams. Priešingu atveju mes turėsime labai daug problemų. Tuomet toliau graušimės, pyksimės – tai pats blogiausias scenarijus, kurį galiu įsivaizduoti. Naujieji ŽŪR vadovai turi suprasti, kad reikia lankstumo“, – pabrėžė B. Markauskas.
Pasak jo, Žemės ūkio ministerija yra pasirengusi nemažai funkcijų perduoti ŽŪR, reikėtų keisti rūmų veiklos pobūdį – jie turėtų būti pusiau administruojanti institucija.
Vasario 27 d. vyks šios organizacijos suvažiavimas, kuriame bus bandoma išrinkti skėtinės organizacijos, pagal įstatymą vienijančios visus kandidatus pirmininką. Rūmai be valdžios gyvena nuo Seimo rinkimų, kai į parlamentą buvo išrinkti tuometiniai rūmų vadovai Andriejus Stančikas ir B. Markauskas. Iki šiol buvę bandymai išrinkti vadovą buvo nesėkmingi.
