Nutarime atkreipiamas dėmesys, kad žemės ūkio paskirties žemės užgrobimo ir koncentracijos stambiųjų žemvaldžių rankose problema Lietuvoje yra ryški ir opi.
ES duomenimis, 3 proc. žemvaldžių Lietuvoje valdo beveik 50 procentų žemės ūkio paskirties žemės ir mūsų šalis vis labiau panašėja į stambiomis latifundijomis pagarsėjusias trečiojo pasaulio valstybes.
„Esame susirūpinę, kad prie tokios žemės konsolidavimo vienose rankose ir iš to kylančių socialinių bei ekonominių problemų, su kuriomis susiduria Lietuvos kaimas, galimai prisideda paplitusios žemės ūkio paskirties žemės užgrobimo schemos ir žemės koncentracija stambiųjų žemvaldžių rankose, - pažymi vienas iš nutarimo iniciatorių Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) seniūnas Gabrielius Landsbergis. - Būtinas skaidrumas žemės ūkio paskirties žemės, žemės ūkio technikos, grūdų supirkimo, sėklų pardavimo, žemės ūkio kreditavimo ir trąšų rinkose, tačiau fiziniai ir juridiniai asmenys, o ypač su jais susiję politikai, visomis išgalėmis vengia tiesiai ir sąžiningai atsakyti į klausimus, kuriuos jiems kelia visuomenė. Todėl siekiame, kad komisija atsakytų į visus klausimus ir išsklaidytų visas abejones“.
Tokį poreikį ypač sustiprino šiandien žiniasklaidoje paskelbta informacija, kad su Seimo valdančiosios daugumos lyderiu Ramūnu Karbauskiu susijusios įmonės galėjo viršyti leidžiamą 1 mln. eurų ES paramos limitą.
Seimo nutarime pabrėžiama, kad žemė yra ne tik nuosavybė, bet ir viešoji gėrybė, kuri turi būti saugoma, puoselėjama ir prieinama visiems Lietuvos žmonėms. Apie tai, kad nuo šios nuostatos nutolstama, signalizuoja Europos Parlamento rezoliucija „Žemės ūkio paskirties žemės Europos Sąjungoje koncentracijos padėtis. Kaip padėti ūkininkams įgyti galimybę naudotis žeme“.
Seimo nutarimo iniciatoriai atkreipia dėmesį į žemės ūkio srities Lietuvoje specifiką: Lietuvos trąšų rinkos, kuri yra itin svarbi tvariai ir efektyviai žemės ūkio sektoriaus plėtrai, padėtį ir galimus ES antidempingo taisyklių pažeidimus. Seimo nariai taip pat reiškia susirūpinimą dėl vekselių, kaip finansinio kreditavimo instrumento, nekontroliuojamo paplitimo žemės ūkio sektoriaus veikloje ir pripažįsta, kad vekselių naudojimas žemės ūkio sektoriuje vis labiau primena tas problemas, su kuriomis Lietuvos žmonės susidūrė prasidėjus greitųjų kreditų plėtrai.
