Braškės (ir naminės žemuogės) tręšiamos priklausomai nuo augalų augimo ciklo: pirmais metais augalų netręšia, nes augalams pakanka to, kuo jos patręštos sėjant. Antrus ir ketvirtus metus galima naudoti tiek mineralines, tiek organines trąšas, o trečius metus patartina patręšti tik mineralinėmis trąšomis.
Braškių tręšimas anksti pavasarį
Pirmą kartą braškės tręšiamos nutirpus sniegui, vos prasidėjus pavasario sezonui, kol dar neišsiskleidė lapeliai. Įprastai tai būna balandžio vidurys. Tręšti rekomenduojama tuo pačiu laiku, kai karpomi krūmai, kad augalų per dažnai netrikdyti. Šiuo laikotarpiu svarbu pasirūpinti lapų ir daigų augimu, todėl pirmą kartą tręšiant reikalingas azotas.
Populiariausi mineralų mišiniai:
Reikės 10 l vandens dviems stiklinėms karvių mėšlo ir 1 šaukšto amonio sulfato, viską sumaišykite ir po kiekvienu augalu užpilkite po 1 l tirpalo.
10 l vandens ištirpinkite 1 šaukštą universalių trąšų, kuriose yra azoto, fosforo ir kalio, po kiekvienu augalu užpilkite po pusę litro. Galima naudoti ir organinių trąšų, pavyzdžiui, dilgėlių antpilo. Pridėkite į kibirą dilgėlių, užpilkite šiltu vandeniu ir palikite pastovėti 3–4 dienas. Antpilo perkošti nereikia, tik praskieskite jį santykiu 1 : 10, o jeigu planuojate apipurkšti, nukoškite ir praskieskite santykiu 1 : 20. Priklausomai nuo dydžio, vienam braškių krūmeliui reikės 0,5 – 1 l antpilo. Tiks ir vištų mėšlo antpilas. Jį reikia užpilti vandeniu santykiu 1 : 10 ir palikti pastovėti 3–4 dienas, paskui po kiekvienu krūmeliu užpilkite po pusę litro antpilo. Tokiu pačiu principu gamina ir karvių mėšlo trąšas.
Dilgėlėse daug geležies, mangano, azoto ir kitų braškėms naudingų medžiagų.
Kuo tręšti braškes, kai jos žydi
Antrą kartą braškės tręšiamos gegužės viduryje – birželio pradžioje, kai pasirodo pirmi žiedynkočiai. Šiuo metu braškėms ypač reikia kalio, nuo jo augalai būna gražesni, o uogos skanesnės, saldesnės, ilgiau išsilaikys.
Pradedantiems sodininkams kyla klausimas, ar galima tręšti braškes, kai jos žydi. Iš tiesų be reikalo bijoma trukdyti augalus šiuo laikotarpiu, nes laiku patręšti braškių šaknis ir ne šaknis – braškėms tik į naudą.
Pirmas kalio trūkumo požymis – patamsėję lapų galiukai. Trūkstant kalio, gali nebūti derliaus. Kad taip nenutiktų, 10-yje l vandens ištirpinkite 1 šaukštelį kalio salietros ir palaistykite šiuo tirpalu braškes – po 0,5 l po kelmu. Šiuo tirpalu galima braškes ir apipurkšti arba pasigaminti 0,02 proc. cinko sulfato tirpalo (apipurškimui). Vos prasidėjus žydėjimui, tiks karvių mėšlo tirpalas.
Patręšus žydinčias braškes padaugės žiedynų, taigi ir uogų.
Braškių tręšimas po žydėjimo
Jei norite didelių braškių ir gausaus derliaus, augant mezginei patręškite braškes per lapus bet kokiomis kompleksinėmis trąšomis su mikroelementais. Tik nepamirškite, kad tokio tirpalo koncentracija turi būti 2–3 kartus mažesnė, nei tręšiant šaknis.
Braškių tręšimas pelenais, jodu ir kitomis liaudiškomis priemonėmis
Iš natūralių trąšų švelniausi poveikio yra kompostas. Jo uždeda aplink krūmelius 5–8 cm sluoksniu, kiek toliau nuo pagrindo. Tiesa, yra ir kitų paprastų braškių trąšų.
Braškių tręšimas pelenais
Medžio pelenuose yra daug braškėms naudingų elementų. Juose yra kalio, fosforo, ypač bulvių stiebų, saulėgrąžų ar vynuogių krūmų pelenuose. Puikiai tiks spygliuočių, beržų, kviečių ar rugių šiaudų pelenai.
Pelenais tręšiama arba sezono pradžioje, arba pabaigoje, jau apkarpius krūmelius. Jei pelenų įmaišysite į žemę sodindami braškes, greičiau suirs augalinės atliekos, vadinasi, jos greičiau virs maistingomis medžiagomis. Pelenai saugo ir nuo ligų. Jei pastebėjote pirmus puvimo požymius ar geltonas dėmes ant lapų, iš karto apiberkite krūmelius pelenais – po 15 g vienam krūmui.
Pelenuose yra daugiau nei 30 naudingų elementų ir visai nėra chloro, kuris žalingas daugeliui augalų.
Braškių tręšimas jodu
Jodas turi antiseptinių ypatybių, todėl jis tinka braškių ligų profilaktikai, taip pat tręšti. Į 10 l vandens įlašinkite 5–10 jodo lašų, o šiuo tirpalu apipurkškite krūmelius, kol jie dar nepražydo. Procedūrą rekomenduojama pakartoti 3 kartus kas dešimt dienų. Labai svarbu nepadauginti jodo, antraip tirpalas gali nudeginti lapelius.
Braškių tręšimas duonos plutomis
Dar viena populiari liaudiška braškių trąša – ruginė duona. Duonoje esančios mielės skatina augimą. Pasigaminti mišinį labai lengva: užmerkite sudžiūvusias duonos pluteles ir riekeles, palaikykite savaitę, kad parūgtų, o tada jau galima tręšti. Šis antpilas gana koncentruotas, todėl prieš tręšiant praskieskite vandeniu santykiu 1 : 10.
Braškių tręšimas apipurškiant
Braškių lapus skystomis trąšomis apipurškia kartu su šaknų tręšimu arba tai būna skubi pagalba augalams. Lapai sugeria maistingas medžiagas greičiau, nei jos patenka į šaknis, taigi rezultatas būna greitesnis.
Dažniausiai braškes prieš žydėjimą apipurškia boro rūgštimi – taip skatinama, kad greičiau užmegztų uogas. Tirpalo sudėtis: 10-iai l vandens reikės 2 g boro rūgšties, 2 g mangano ir stiklinės persijotų pelenų. Tokiu tirpalu braškes geriausia apipurkšti vakare arba debesuotą dieną, nes dieną ir šviečiant saulei tirpalas greitai garuoja ir nespės įsigerti, o saulės spinduliai gali sukelti lapų nudegimą.
Remontantinių braškių tręšimas
Remontantines braškes daugelis pamėgo, nes jos daug kartų duoda derlių – nuo gegužės vidurio iki pat šalčių. Tokias braškes reikia dažniau tręšti, kad dažniau brandindamos uogas šios rūšys nepritrūktų maistingų medžiagų.
Remontantinių braškių trąšos nesiskiria nuo kitų rūšių braškių trąšų, skiriasi tik tręšimo dažnumas. Pirmą kartą tręšiama pavasarį, nutirpus sniegui, antrą – kai pasirodo žiedynai, vėliau – pradėjus žydėti.
