Europinis puvinys. Pavojinga liga, kuria bitės gali užsikrėsti birželio mėnesį, kuomet būna vėsesni orai, sumažėjęs medunešis, o lizdai nepakankamai apšiltinti. Perai gali užsikrėsti ir žūti. Žuvę perai sukelia puvinį, avilyje atsiranda nemalonus, rūgštus kvapas, užkrėstuose koriuose esantys kiaušinėliai iš pradžių pagelsta, vėliau pasidaro pilki, paruduoja.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį jei šeima be priežasties susilpnėja, avilyje yra sustojusių vystytis lervučių, atvirose perų akelėse, šonuose matosi tamsiai ruda sudžiuvusi masė, koriai su perais yra skylėti, nes bitės pačios šalindamos užkrėstus perus pragraužia korius kurių neužtaiso.

Europinis puvinys, tai infekcinė liga, kuri iš pradžių pasireiškia nedengtuose, vėliau dengtuose peruose, taip pat gali persimesti ir į kitus avilius, todėl būtina imtis visų apsisaugojimo priemonių. Jei avilyje liga nėra gydoma, paprastai bitės žūna.

Šios ligos sukėlėjai ir platintojai sergančios bitės, taip pat vagiliaujančios bitės, ar užkrėsti bičių spiečiai, todėl daugelis bitininkų vengia gaudyti svetimus spiečius. Taip pat jei bityne yra užkrėstas avilys, iš lauko su nektaru grįžtančios bitės gali sumaišyti avilius, ir įskridusios į gretimą avilį pernešti užkratą. Dar užkėsti kitus avilius gali ir pats bitininkas naudodamas tuos pačius instrumentus – kaip šluotelę, kaltą ir pan., jei jie nėra dizenfekuojami.

Amerikinis puvinys

Europinis puvinys panašus į Amerikinį puvinį ir jį atskirti yra sunku. Užsikrėtus perams Amerikiniu puviniu, avilyje juntamas rūgštus klijų kvapas, įkišus degtuką į užkrėstą akelę ir pamaišius, o vėliau atsargiai traukiant išsitempia siūlas net iki 20 cm., tuo tarpu esant europinio puvinio ligos požymiams, siūlas išsitempia tik iki 1,5 cm.. Nors europinis puvinys nėra toks pavojingas kaip amerikinis, tačiau abiem atvejais reikia imtis priemonių ligai pašalinti.

Jai lizde yra iki 3 procentų europiniu puvinių užkrėstų perų, bitėms labai didelės žalos nepridarys, Jei dažnai keisime tamsius korius naujais, avilyje palaikysime higieną, bitės su liga susitvarkys pačios, tačiau jei perai bus užkrėsti daugiau nei 10-15%, tai jau tikrai pavojinga.

Siekiant apsaugoti šeimas nuo Europinio puvinio reikia, laikytis tam tikrų reikalavimų ir profilaktinių priemonių. Pastebėjus ligos požymius, reikia viską dezinfikuoti, visus korius išlydyti, nepaliekant nei vieno, nors ir nesimato jokių ligos požymių. Avilius ir rėmelius reikia dezinfekuoti natrio šarmo 3% tirpalu. Taip pat reikėtų dažnai tikrinti lizdą ir šalinti korius su pažeistais perais.

Užsikrėtus Amerikiniu puviniu, kuris yra žymiai pavojingesnis nei Europinis puvinys, anksčiau bites buvo gydomos vaistais, antibiotikais, šiuo metu tai daryti yra draudžiama, nes vaistų likučiai lieka meduje, taip pat jie tik nuslopina ligos sukėlėjus, sporas ir kitais metais liga vėl gali atsinaujinti, jei avilyje bus palankios tam sąlygos, todėl daugelis teigia, kad tokias šeimas kaip liga jau labai išplitusi, reikia sudeginti.

Šeimų gelbėjimas

Tačiau yra būdas kaip galima išgelbėti sergančias šeimas. Pavasarį ar vasarą iš užkrėstų šeimų, galima sudaryti dirbtinius spiečius, vėliau šis būdas netinka, nes iki žiemos bitės nespės sustiprėti.

Laimei pačiam to dar daryti neteko, todėl negaliu pateikti foto, bet jei esant reikalui nuspręsite išgelbėti bites ir sudaryti dirbtinį spiečių, tai tokiu atveju skaitykite toliau.

Dieną sergančioje šeimoje surandame motinėlę, kurią ikeliame į narvelį ir patalpiname į spietinę, tada nušluojame visas bites iš vieno ar kelių užsikrėtusių avilių, priklausomai nuo šeimos būklės ir dydžio. Taip sudarytą dirbtinį spiečių, nunešame į tamsią vietą, geriausiai tiktų rusys, kad bitutės nusiramintų ir išsivalytų sukauptą medų iš medaus pūslės. Kadangi bitės gali prasimaitinti iki 3 parų naudojant medų, kuris yra bičių medaus pūslėje, todėl dirbtinius spiečius rūsyje paliekame 2-3 dienoms. Kai pirmos bitės pradės kristi iš bado, spiečius pamaitiname skystu sirupu. Po 2-3 dienų, išimame motinėlę iš spietinės, narvelį užkemšame kandi tešla ir pakabiname į naują avilį lauke, prieš tai į avilį įdedame rėmelius su dirbtiniais koriais. Tada bites iš spietinės suleidžiame į avilį.

Bites reikėtų suleisti per laką, prie kurios padedame kartono gabalą arba lenta ant kurios užtiesiame popierių, tai patartina daryti, tam, kad eidamos per kartoną ar popierių bitės nuo kojelių paliktų ligos sukelėjus ant popieriaus, kuris vėliau yra sudeginamas. Bites į avilį reikėtų suleisti vakare, kai jos jau neskraido. Kai bitės bus avilyje, jas pamaitiname cukraus sirupu. Į cukruas sirupą galima įdėti česnako.

Kai bitės nušluojamos į spietinę, iš karo reikia visus korius išlydyti, avilius, rėmelius ir visus instrumentus dezinfekuoti, tą patį patartina padaryti ir su drabužiais. Korius kuriuose buvo perai reikia sudeginti. Vėliau dezinfekuoti reikia ir spietines į kurias buvo perkeltos bitės.

Jei liga sugrįžta

Jei užkratas kartojasi, reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į save ir savo bityną, bet ir aplinkui, ligos sukelėjai dažnai gali būti šalia esančiuose neprižiūrimuose bitynuose, nes jei žiemą žūna bičių šeima, kai kurie bitininkai rėmus su maistu palieka aviliuose laukdami naujų spiečių, tačiau kai pavasarį būna bemedunešis laikotarpis, bitės vagiliaudamos perneša medų iš minėtų avilių ir gali užkrėsti sveikas šeimas.

Prieš nustatant ligos požymius, reikėtų atkreipti dėmesį į dar vieną ligą, kai pūna perai, tai maišaligė, tačiau šiuo atveju iš sugedusių perų siūlai nenutysta, rūgštaus kvapo aviliuose tai pat nėra. Jei liga pažengusi nedaug, bitės gan sėkmingai gali pasveikti pačios, reikalinga tik kad būtų stipri šeima, sausas oras ir lauke būtų medunešis, tačiau jei bitininkas pagelbės, pamaitindamas sergančias bites cukraus sirupu, į vieną litrą sirupo, reikia imaišyti 3 gramus kalio permanganato. Sirupas duodamas tris kartus po stiklinę, kartojant kas 5-7 dienas.
Vytautas Gaidelis, projekto www.medauskalnas.lt autorius