Kas septynerius metus derantis dėl Europos Sąjungos (ES) biudžeto niekada nekilo jokių abejonių, kad Prancūzija pasisakys kategoriškai prieš dėl kur kas liberalesnių Šiaurės ir Rytų Europos šalių nuomonės, susijusios su ūkiui skirtomis subsidijomis kaip nedovanotinai prabangia praeityje likti turinčia atgyvena.
Žemės ūkis nebe šventa karvė
Vis tik dabar jau net ir Prancūzija siunčia signalą, kad ES bendra žemės ūkio politika nėra šventa karvė, nors tokia kadaise tikrai buvo, o tai reiškia, kad šiuo klausimu būtina suformuoti naują politiką, rašo „Politico“. Dėl Jungtinės Karalystės (JK) traukimosi iš ES kasmet 2021-2027 m. ES biudžete atsiras 12 mlrd. eurų skylė, dėl kurios neabejotinai teks imtis strateginių pakeitimų, skirtų iš naujo apibrėžti šalių narių išlaidas. Kadangi gynyba, saugumas, migracija ir skaitmeninės technologijos – akivaizdūs strateginiai Briuselio prioritetai, tampa vis sudėtingiau apginti šventą ir neliečiamą ūkininkų, ypač stambesnių žemvaldžių, statusą. Pagal dabartinį biudžetą įspūdinga 58 mlrd. eurų metinė suma, t. y. apie 40 proc. viso ES biudžeto, skiriama ES bendrai žemės ūkio politikai įgyvendinti. Tiesa, net 80 proc. šių pinigų paskirstoma vos 20 proc. žemės ūkio subjektų.
Kaip praėjusių metų gruodžio mėn. buvo rašoma leidinyje „Politico“, Paryžius skatina Briuselį prioritetą suteikti gynybai ir švietimui tuo pačiu įvykdant reikšmingą seniau įgyvendintų politikos sričių (bendros žemės ūkio politikos ir sanglaudos politikos) reformą tam, kad pavyktų sėkmingiau siekti iššūkių, su kuriais šios politikos sritys yra susijusios, įgyvendinimo, kreipiant dėmesį į efektyvumą ir didinant vertę visos Europos lygmeniu. Šie žodžiai, kuriais pripažįstama būtinybė imtis reikšmingų pokyčių, iš esmės skiriasi nuo anksčiau tradiciniais laikytų Prancūzijos pareiškimų dėl būtinybės išsaugoti žemės ūkio finansavimo status quo. Europos Komisijos (EK) biudžeto siūlymo tikimasi sulaukti gegužės mėn., o iš Prancūzijos, kaip įprasta, tikimasi nuomonės dėl bendros žemės ūkio politikos kaip dėl neperžengiamos raudonos linijos išreiškimo.
Abejoja, ar dabartinė politika naudinga
Prieš septynerius metus tuometinis Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy aršiai gynė Prancūzijos žemės ūkiui turėjusią atitekti finansavimo dalį „iki paskutinio euro“. Tada jam teko pasipriešinti eurokomisaro Januszo Lewandowskio planams apkarpyti subsidijas žemės ūkiui. „Niekas neturėtų manyti, kad leisime griauti bendrą žemės ūkio politiką. Mano noras sutikti su kompromisu dėl šios raudonos linijos peržengimo lygus nuliui.“ – aršiai į susiklosčiusią situaciją ir ketinimus tada reagavo N. Sarcozy. Atsižvelgiant į Prancūzijos istoriją formuojant ES žemės ūkio politiką toks ryškus šios šalies vadovų nuomonės pasikeitimas iš tiesų vertas dėmesio. Pokario Prancūzijos politikai 1962 m. beveik vien tik savo jėgomis sukūrė bendrą žemės ūkio politiką, kai atsirado poreikis sukurti sistemą dėl tiesioginių piniginių pervedimų ūkininkams mainais į pritarimą Europos bendrajai rinkai. Be to, ši valstybė vis dar yra didžiausia šios politikos įgyvendinimo naudos gavėja finansine prasme: per metus Briuselis Prancūzijai pagal šios politikos įgyvendinimo programą skiria apie 9 mlrd. eurų.
Laukta žinia
Vis tik tenka pripažinti, kad Paryžiaus siunčiama žinutė nenukrito lyg iš giedro dangaus. Kalbėdamas apie prioritetines politikos sritis praėjusių metų rugsėjo mėn. E. Macronas išreiškė abejonę, kam bendra žemės ūkio politika naudinga – ūkininkams ar vartotojams. Dar jis teigė, kad jo vadovaujamai valstybei turėtų būti suteikta galimybė sau pateikti klausimų dėl režimo be jokių tabu. Nors pastarajame Paryžiaus pareiškime, parengtame Europos reikalų generalinio sekretoriato, nėra aiškiai teigiama apie poreikį karpyti biudžetą, vis tik daug kas Briuselyje šiuo atveju likę skaityti tarp eilučių.
Už ES biudžetą atsakingas eurokomisaras Guntheris Oettingeris savo ruožtu pareiškė teigiamai vertinantis E. Macrono norą pažaboti žemės ūkio finansavimą. Pirmą kartą nuskambėjusį pranešimą, kad jie suvokia būtinybę imtis karpymų, vertinu teigiamai, - pareiškė jis, komentuodamas E. Macrono poziciją dėl žemės ūkio. – Manau, dėl jo paties patikimumo jam svarbu nepasakyti, kad tai yra nesąžininga ir turime padaryti daugiau, o pripažinti, kad jaučiamas pasirengimas ieškoti kompromiso, ir nesitikėti, kad kiekvienas euras ir kiekvienas euro centas bus skirti kaimo vietovėmis ir žemės ūkio sektoriui.“
