Šios kriptovaliutos, kuri metų pradžioje kainavo kiek mažiau nei tūkstantį JAV dolerių, kursas metų pabaigoje pasiekė 19,5 tūkst. JAV dolerių ir sklido prognozės, kad jis gali greitai viršyti 250 tūkst. dolerių. Tačiau, bent šį kartą teks luktelėti. Kriptovaliuta jau kurį laiką pinga ir dabar kainuoja apie 15 tūkst. dolerių.
Paklausėme, ko tikisi žmonės, kurie jau investavo į šią valiutą.
Marius Pareščius, verslininkas, IT ekspertas.
„Taip investavau, taip, dar investuosiu, nepasiektas nei dugnas nei lubos, bus dar daug šokinėjimų į abi puses."
Saugirdas Vaitulionis, rinkodaros specialistas, sako:
„Aš investuoju labai vaikiškai, smėlio dėžės lygmeny, bet esu šiek tiek „įmerkęs“. Labiau dėl sportinio intereso."
Giedrius Drukteinis, rašytojas, sako:
„Manau, kad kils - dėl dviejų priežasčių. Mažiausiai, į ką reikėtų atsižvelgti, tai vietinių "žinovų", (tarp kurių ir aš pats) nuomonę, tačiau vis tiek tvirtinu, kad bus uždarbis."
Arnoldas Antanavičius, NT ekspertas, komentuoja:
„Mano vertinimas apie investavimą į kriptovaliutas pirmiausia, to nelaikau investavimu. Tai yra lošimas su viltimi, kad tau nusipirkus kriptovaliutą, atsiras kvailesnis, kuris ją pirks už didesnę kainą. Tik tada tavo "investicija" bus pelninga. Pagal šią logiką ir lošimą kazino galima būtų vadinti investavimu. Kadangi pačių kriptovaliutų yra daugybė, nuolat atsiranda naujų ir teoriškai jų gali būti begalybė, tai nematau didelio skirtumo tarp dabartinių popierinių valiutų ir kriptovaliutų.
Kažkurių kriptovaliutų brangimas yra sukeltas bandos jausmo ir tai yra laikina. Ilgainiui, mano vertinimu, visos kriptovaliutos turėtų kainuoti tiek pat o jų kaina nesiskirti nuo nuo dabartinių valiutų, tad tie kas perka kriptovaliutas mokėdami tūkstančius eurų už vienetą, patirs didžiulius nuostolius."
Lietuvos bankas nesižavi
Lietuvos bankas siūlo nesižavėti lengvo uždarbio galimybėmis ir prieš investuojant pasverti savo galimybes ir kiek galite sau leisti prarasti, jei nutiks nesėkmė.
Audrius Šilgalis, Lietuvos banko investicinių paslaugų priežiūros specialistas, įspėja, kad investavimas į virtualiąsias valiutas susijęs su itin didele rizika, kadangi iš esmės jos nėra padengtos apčiuopiamu turtu ar kapitalu, o grįstos tik investuotojų lūkesčiais, nuotaikomis ir pasitikėjimu. Šių valiutų kursas gali staigiai kilti ir taip pat staigiai kristi.
Viena iš pagrindinių virtualiųjų valiutų savybių yra decentralizuotas veikimas. Tai reiškia, kad nėra įmonės ar organizacijos, kurios veiklą būtų galima prižiūrėti. Prekyba šiomis valiutomis vyksta internete ir jos yra išskaidytos po visą pasaulį, tad jas kontroliuoti praktiškai neįmanoma. Vienintelė galimybė – kontroliuoti virtualiųjų valiutų sąveiką su tradicinėmis valiutomis, reguliuojant virtualiųjų keityklų ar piniginių veiklą. Tai šiuo metu siekiama padaryti Europos Sąjungoje dėl pinigų plovimo prevencijos.
Kadangi viskas vyksta virtualioje erdvėje ir naudojant virtualius įrankius, produktų kūrėjus ir investuotojus identifikuoti itin sudėtinga. Jiems netaikomi įprasti teisės aktų reikalavimai, dėl to virtualiosioms valiutoms netaikoma vartotojų apsauga, tokia kaip indėlių ir investicijų draudimas. Tad nesėkmės atveju tokias investicijas paprasčiausiai tektų nurašyti į nuostolius.
Atsiskaitymams virtualiosios valiutos nėra naudojamos, jų nepriima tradiciniai finansų rinkos dalyviai (bankai, kredito unijos, mokėjimo įstaigos), jie yra lėtesni nei įprastose atsiskaitymo sistemose, o šiuo metu ir kaina yra didesnė nei tradicinių atsiskaitymų. Be to, virtualiųjų valiutų atveju nėra galimybės atšaukti ar sustabdyti mokėjimą.
Šių metų spalio pradžioje Lietuvos bankas paskelbė poziciją dėl virtualiųjų valiutų platinimo, kurioje įvardijama esmines rizikas, o rinkos dalyviams, kurie galvotų apie virtualiąsias valiutas siūloma griežtai jas atriboti nuo tradicinių produktų.
Lietuvos bankas rekomenduoja su ja susipažinti visiems, kurie nori investuoti į virtualiąsias valiutas. Panašius perspėjimus ar pozicijas dėl virtualiųjų valiutų ar jų žetonų platinimo atskirai yra paskelbusios Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ji rūpinasi investuotojų apsauga ir finansų sistemos stabilumu visoje Europos Sąjungoje), Jungtinės Karalystės, Slovėnijos, Lietuvos, Estijos ir Prancūzijos, Suomijos priežiūros institucijos.
