Prognozuojama, kad į Latviją visų pirma bus pakviesti dirbti asmenys iš kaimyninių Ukrainos ir Baltarusijos. Kaimo vietovių gyventojai jau dabar sezoniniams darbams atlikti kviečia darbininkų iš užsienio, tačiau įdarbinimo procesas Latvijoje ganėtinai sudėtingas. Latvijos savivaldybių sąjunga savo ruožtu akcentuoja būtinybę vystyti socialinį verslą, kai taikomi palengvinimai skirti skatinti darbdavius įdarbinti visų pirma vietinius bedarbius. Be to, siekiama, kad šie asmenys dirbtų ne tik sezono metu, bet ir visus metus, rašo "telegraf.lv".
„Zemnieku saeima“ atstovė Edite Strazdina linkusi sutikti, kad darbo jėgos trūkumas kaimo vietovėse – itin rimta problema, aktualiausia derliaus nuėmimo sezonu. Be to, dėl klimato kaitos ir ilgai trunkančio lietaus rudenį aktualesnis tampa būtent rankų darbas, nes dirbti naudojant derliaus nuėmimui skirtą techniką itin drėgnuose laukuose tampa ganėtinai problematiška.
„Jei reikalavimai nebūtų tokie griežti ir darbo jėgos iš užsienio panaudojimui nebūtų taikoma privaloma 5 mėnesių įdarbinimo būtinybė, ūkininkai jau seniai tam būtų ryžęsi, o 30 proc. derliaus šiais metais nebūtų likę laukuose, - apgailestavo E. Strazdina. – Savaime suprantama, kad niekas negali prieš tris mėnesius numatyti oro sąlygų ir pateikti prognozę, kad technika nebus išgabenta į laukus ir teks ieškoti papildomos darbo jėgos, kurios Latvijoje paprasčiausiai nėra.“ Jos teigimu, galimas sprendimas – darbininkų įvažiavimo į šalį tvarkos supaprastinimas, siekiant ūkininkams suteikti galimybę įdarbinti juos 10-15 dienų periodui. Svarbu pastebėti, kad darbo rankų trūksta ne tik daržovių auginimo sektoriuje, bet ir uogų, gyvulininkystės ūkiuose, šienavimo ir kituose sektoriuose. Dalis Latvijos ūkių kviečiasi atvykėlius jau daug metų. Anot E. Strazdinos, sezoniniais darbais Latvijoje domisi Baltarusijos, Ukrainos ir netgi Uzbekistano gyventojai. „Skirtumas tas, kad Latvijoje dar likę asmenys dažnai yra profesionalūs bedarbiai.
Kitaip tariant, jie laukuose dirba vieną ar kelias dienas tam, kad ir vėl galėtų registruotis kaip bedarbiai ir nieko neveikti, o štai asmenys iš tų šalių iš tikrųjų nori dirbti ir uždirbti, todėl jie atvyksta ir daug dirba. Taigi akivaizdu, kad vis tik tokie darbininkai iš užsienio šalių ir yra sprendimas, padėsiantis mums turėti kokybiškos darbo jėgos.“ – apie problemos sprendimus kalbėjo „Zemnieku saeima“ atstovė.
Savivaldybių sąjungos patarėja kaimo vietovių vystymo klausimais Sniedze Sproge mano, kad Latvija būtinai turi išanalizuoti užimtumo problemas konkrečiuose regionuose ir plėtoti socialinį verslą. „Socialinio verslo esmė – dirbti pajėgių asmenų įdarbinimas. Šiuos asmenis būtina apmokyti ir paruošti toms sferoms, kurioms reikalinga darbo jėga. Dar svarbu kurti tokią darbo aplinką, kad jie galėtų progresuoti ir tapti tinkami labiau kvalifikuotiems darbams ir toje pačioje teritorijoje liktų gyventi. – galimais ateities scenarijais dalinosi ji. – Mano manymu, būtina leisti savivaldybėms steigti socialines įmones, jei jų teritorijoje nėra nevyriausybinių organizacijų, pajėgių tai daryti. Tuomet būtų ir sezoninių darbininkų, nes jų atsirastų tose vietose ir visus metus jie turėtų darbo.“
Latvijos banko ekonomistas Uldis Rutkaste linkęs pabrėžti, kad tam tikri ekonominiai rodikliai liudija apie bendrojo darbo jėgos trūkumo įtaką ūkinei veiklai. Vis tik, anot jo, nederėtų rinktis lengviausio kelio – kviestinės darbo jėgos iš užsienio, nes oficialus Latvijoje fiksuojamas nedarbo rodiklis siekia apie 8 proc. Prie šio registruotų darbo biržoje bedarbių rodiklio pridėjus ir tuos, kurie jau prarado viltį susirasti darbą, bendras nedarbo rodiklis siektų net 16 proc. Kitaip tariant, Latvijos turimas darbo jėgos rezervas pernelyg didelis, todėl būtų neprotinga į jį neatsižvelgti. U. Rutkaste neabejoja, kad būtina dėti pastangas tam, kad šie asmenys būtų sugrąžinti į darbo rinką.
Jau dabar kelios ministerijos kartu su kaimo vietovių gyventojų organizacijomis, maisto prekių pardavėjais ir kitais verslininkais bendradarbiauja siekdami pakeisti taisykles, taikomas darbo jėgos įvežimui į Latviją.
