„Kailinių žvėrelių sektorius sudaro mažiau nei 0,05 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Šia veikla užsiimantiems subjektams galioja įvairios mokestinės lengvatos: pelno, nekilnojamojo turto, akcizų, aplinkos taršos mokesčių. Bet pasiklausius, ką kalba siūlomo draudimo oponentai, galima pamanyti, kad kailių pramonė yra didžiausias Lietuvos ūkio sektorius“, – stebisi Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Gintautas Paluckas.
Tuo metu Aplinkos apsaugos komiteto narys socialdemokratas Linas Jonauskas pažymi, kad siūlomu projektu siekiama „nuosekliai diegti gyvūnų gerovės principus mūsų šalyje“.
„Lietuva tampa „prieglaudos“ ir „turizmo“ šalimi kailių verslui: čia atsikrausto kailininkai iš tų šalių, kuriose ši pramonė uždraudžiama arba sugriežtinamos sąlygos. Lietuvoje turime olandų kailinių žvėrelių ūkių – jie čia perbėgo, kai Nyderlanduose imtas svarstyti kailinių žvėrelių auginimo draudimas.
Lietuvoje gyvūnai kalinami vieliniuose narvuose, po du ar daugiau viename. Kalbame apie milijonus taip auginamų gyvūnų čia, Lietuvoje, nors visuomenės nuomonė nepalanki gyvūnų auginimui ir kankinimui dėl kailio“, – pabrėžė L. Jonauskas.
Jis primena, kad kailinių žvėrelių (visų arba kai kurių) auginimas jau uždraustas Austrijoje, Belgijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Čekijoje, Danijoje, Estijoje, Jungtinėje Karalystėje, Kroatijoje, Liuksemburge, Makedonijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Prancūzijoje, Serbijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Švedijoje.
Seimo laikinosios grupės „Už gyvūnų gerovę ir apsaugą“ narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė pažymi, kad kailių fermų šalininkai nepagrįstai kaltina įstatymų leidėjus prisigalvojus nebūtų dalykų.
„(...) Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimuose aiškiai pasakyta, kad draudžiama laikyti kailinius žvėrelius, jeigu „šie gyvūnai negali prisitaikyti gyventi nelaisvėje taip, kad nebūtų pažeidžiama jų gerovė“. Europos teismuose jau svarstyti kailininkų skundai, esą draudimas auginti ir žudyti žvėrelius dėl jų kailio pažeidžia verslo interesus. Ne, nepažeidžia, nes gyvūnų gerovė yra viešasis interesas, ir joks etiškas verslas neturėtų rinktis gyvūnų kankinimo ir žudymo vardan nebūtinos prabangos.
Iš esmės tai valstybės subsidijuojamas, dėl to mažą pridėtinę vertę kuriantis verslas, sukuriantis daugiau problemų nei sprendimų – nuo taršos iki žiauraus elgesio ir nemalonios kaimynystės (...)“, – akcentavo D. Šakalienė.
ELTA primena, kad antradienį, birželio 6 d., Seimas svarstymo stadijoje balsuos dėl kailinių žvėrelių fermų Lietuvoje uždraudimo. Seimo nariams po svarstymo pritarus projektui, jo priėmimas vyktų rudenį. Visuomenės susirūpinimą sukėlusį įstatymo projektą palaiko tiek visa Laisvės frakcija, tiek kitų frakcijų nariai, pabrėždami, kad ateities šiam verslui Lietuvoje nėra. Tokios pozicijos laikosi ir gyvūnų teisių apsaugos organizacijos. Anot jų atstovų, kailių fermos Lietuvoje turi būti uždraustos.
Įstatymo projekte numatyta, kad kailių fermų draudimo įstatymas įsigaliotų nuo 2024 m. sausio 1 d., nuo šios dienos besiverčiantiems šia veikla būtų galima gauti kompensacijas. 2027 m. sausio 1 d. įsigaliotų draudimas verstis kailinių žvėrelių auginimo veikla.
Nutraukiantiems šią veiklą Aplinkos komitetas numato laiptuotos kompensacijos principą: verslą uždarę 2024 m. gaus 3 eurus už kiekvieną gyvūną, 2025 m. – 2 eurus, o pasitraukę iš rinkos 2026 m. – 1 eurą.
