Apie tai, kaip sausra ir šalnos paveikė lietuviškų daržovių ir vaisių ūkius, laidoje „Delfi tema“ kalbėjomės su Martynu Laukaičiu, daržovių augintoju, ir Vitalija Kuliešiene, Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ vadove.
„Visus daržovių augintojus pradžiai kamavo šalnos, o dabar mažas kritulių kiekis. Jei ir toliau nelis, bus įdomiau. Dėl to nukentėjo daržovės, kurių sėklos negiliai, tai morkos, ridikėliai. Lietinimo sistemas turi mažuma, o tokių ūkių, kurie gali laistyti viską, praktiškai nėra“, – sako M. Laukaitis.
V. Kuliešienė sako, kad sodai ir uogynai ne tokie optimistai, kaip daržovių augintojai. Per Motinos dieną buvo iki 8 laipsnių žemiau nulio, nors temperatūra krisdavo ir ankstesnėmis dienomis. Poveikis buvo žudantis, nors ūkininkai mėgino laistyti sodus, dūminti.
„Sodai praktiškai prarado visą derlių, jei dar liko viena kita obuolių užuomazga, neaišku, ar vaisius užaugs. Kiek mažesnis šalnų poveikis tik Anykščių regione, kur derlius kris 70 proc. o per visą Lietuvą 95 proc. Realiai derliaus neturėsime. 2019 m., kai sodai nukentėjo dėl šalnų, nušalo 85 proc. derliaus ir dar šiek tiek priskynėme“, – dėsto V. Kuliešiene ir sako, kad nušalo ne tik obuoliai, bet ir uogos, pavyzdžiui, avietės, šilauogės, dideli braškių nuostoliai.
Sunaikinti pirmieji žiedai, galbūt uogų bus vėliau, bet smulkesnių.
M. Laukaitis sako, kad nuostoliai dėl klimato dideli visoje ES. Italams, ispanams, kurie yra tradiciniai ankstyvų daržovių tiekėjai, trūksta vandens ir tuo pačiu kenčia derlius. Koks bus sezonas sunku pasakyti, tačiau tikėtina, kad jei gamta ir toliau taip „juokaus“, kainų mažėjimo tikėtis naivu.
„Uždirbti nepavyks, nes net jei bus obuolių, tai vien jų skynimo sąnaudos bus didžiulės – juos po vieną reikės rankioti nuo medžių. Skynimo kaina bus didesnė nei obuolio. Šalia turime Lenkiją, didžiulį augintoją, ir kainų padidinti negalėsime. Jie augina virš milijono hektarų sodų. Nors pas juos buvo šalnos ir jie jau prašo kompensacijų, per didžiulį plotą surinks pakankamai derliaus.
Sodus reikia prižiūrėti ir be valstybės pagalbos neišgyvensime. Jau po 2019 m. šalnų mažinome plotus. Nežinau, kaip bus dabar. Kenčiame ir dėl to, kad lenkams dingo Rusijos rinka, į kurią mes neveždavome, tačiau kaina krito ir tas derliaus srautas pasuko pas mus“, – dėlioja V. Kuliešienė ir sako, kad dabar kaip tik reikia grąžinti lengvatines paskolas, paimtas per pandemiją. Prašoma jas pratęsti dešimčiai metų. Dalis ūkininkų jau atleido žmones, nes derliaus nebus ir tuo pačiu nebus darbo.
„Katastrofa. Tiek galiu pasakyti. Dar patys nesuprantame, ką reikia daryti“, – sako sodininkė ir sako, kad jai gaila jaunų žmonių, kurie sodino uogų plantacijas ir patirs didžiulių nuostolių.
V. Kuliešienė skaičiuoja, kad nuostoliai vien versliniams sodams ir uogynams sieks 4 milijonus eurų. Draudimo nuo šalnų nėra.
M. Laukaitis daržovių sektoriuje tokio kritimo nelaukia, tačiau sako, kad bėgant metams jis po truputį traukiasi. Mažiau bulvių, kopūstų, tačiau daugiau burokėlių. Jauni žmonės, kurie ateina į daržovių auginimo sektorių, jiems trūksta patirties.
Dalis daržovininkų draudimą kaip rizikos valdymo priemonę naudoja, dalis tiesiog rizikuoja ir sodina ne tik ankstyvas, bet ir vėlyvesnes bulves ir taip rizikas skaido.
„Kalbant apie mūsų sektorių, jis nėra klestintis. Dalis augintojų nesuvaldo rizikų ir daržoves keičia grūdinėmis kultūros, kurias auginti kur kas paprasčiau. Bulvių plotai per kelis metus sumažėjo nuo 14 tūkst. ha iki mažiau nei 10 tūkst. ha. Konkuruoti su lenkais galime“, – dėlioja M. Laukaitis.
V. Kuliešienė sako, kad sodininkai mėgins tęsti verslą. Didžiausias sodas 300 ha, tokiam plote pelningai grūdų nepaauginsi, tačiau prašo valstybės pagalbos.
