Pasak asociacijos vadovo Aušrio Macijausko, Lietuvos ūkininkai, gaudami bene mažiausias išmokas ES, yra priversti vykdyti griežčiausius žaliojo kurso reikalavimus, nes Žemės ūkio ministerijos valdininkų pastangomis tokie reikalavimai buvo parengti. Kai kuriuos iš jų numatoma sušvelninti kitais metais. Grūdų augintojų asociacija siekia reikalavimus kiek galima, taisyti, paprastinti jau šiemet. Apie tai diskutuota susitikime su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku bei viceministru Egidijumi Giedraičiu. Pasak ministro, šių metų deklaravime yra nemažai naujovių, rašoma pranešime.
„Kalbėdamasis su kitų šalių žemės ūkio ministrais išgirstu, kad esame labai panašioje situacijoje – visiems tai nauja, tad iššūkių turėjome ir mes. Buvo tokių siurprizų, kurie teorijoje atrodė gerai, pavyzdžiui, paviršinių vandens telkinių apsaugos juostų deklaravimas, bet paaiškėjo, kad tai, kas subraižyta specialistų, realiame gyvenime neveikia. Tad šioje situacijoje mes vienašališkai, nelaukdami Aplinkos ministerijos, priėmėme sprendimus“, – apie iššūkius įgyvendinant naujoves kalbėjo ministras K. Navickas.
Žemės ūkio viceministras E. Giedraitis sulaukė daug klausimų apie geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės, žalinimo reikalavimus, daugiamečių pievų atkūrimą, kitas naujoves. Daugiausia neaiškumų ir klausimų buvo dėl kraštovaizdžio elementų deklaravimo.
„Kilo pradžioje daug neaiškumų su deklaravimu, ypač su kraštovaizdžio elementais didelės problemos. Tiesiog mūsų Duomenų centras nespėja, sako, kad yra milijonas elementų, kuriuos reikia įkelti. Prašo pinigų, ieškome tų pinigų. Ieškosime galimybių palengvinti, paprastinti kraštovaizdžio elementų deklaravimo procesą. Siekiame, kad pasėlių deklaravimas ūkininkams būtų kuo sklandesnis, – ne tik susitinkame su žemdirbiais ir jų organizacijomis, bet ir kas savaitę organizuojame nuotolines konsultacijas, kurių metu žemdirbiai gali užduoti ir gauti atsakymus į jiems rūpimus klausimus,“– aiškino žemės ūkio viceministras.
Deklaravimo sunkumai – iš pirmų lūpų
Apie šiemetį deklaravimą kalbėjo Kupiškio rajono ūkininkė Aistė Petrulienė, Alizavos seniūnijoje padedanti kitiems ūkininkams deklaruoti pasėlius ir gyvulius. Ji neslėpė, – šį pavasarį deklaravimas vyksta labai sunkiai, patvirtintų deklaracijų dar labai mažai. Ypač daug problemų kyla stambiems ir vidutiniams ūkiams.
„Patvirtinta labai nedaug deklaravusiųjų, dažniausiai tai žmonės, turintys kelis hektarus, o stambesni, galima sakyti, tik įsibėgėja deklaruoti. Ankstesniais metais 200 – 100 ha pasėlių deklaracijas sutvarkydavome per kelias valandas, tai dabar jokių galimybių tai padaryti, tenka užtrukti 2 – 3 kartus ilgiau. Kupiškio rajono ūkininkai sako, turintys krūmelių plotelių, akmenų krūvelių, esą tai kraštovaizdžio elementai. Bet tai per maži ploteliai, kad būtų galima užskaityti. Kur labiausiai stringa? Tai ten, kur ribojasi su valstybine žeme, ten sistema blokuoja, veikia „apkirpimo“ funkcija. Jei valstybinės žemės plotelis šiek tiek didesnis, tai sistema palieka tik valstybinę žemę. Užtrunka daug laiko su sodybvietėmis, nes nėra pažymėta. Su akmenų krūvomis ne visai protingai padaryta, jos dabar paliktos, kaip taškinis kraštovaizdžio elementas, tai čia kažką reikia keisti. Dar stringa vandens apsaugos juostos, ypač kur yra įsiterpusi valstybinė žemė, neleidžia žymėti. Jei šiek tiek ne į tą zoną brėži, tai tikrai blokuoja. Su sodybvietėmės irgi problemos. Jei ūkininkas sako, kad greta griovio platesnę juostą palieka, sistema automatiškai karpo. Prie kraštovaizdžio elemento braižyti neleidžia, leidžia tik daugiamečių žolių juostą, leidžia gal 9 arus, ūkininkas neturi naudos. Daug problemų yra dėl daugiamečių pievų – ūkininkai ateina, klausiame, ar jas saugo, sako, kad saugo. Tai kokia iš jų nauda, – klausia. Mūsų Kupiškio rajone daug kas daugiametes pievas aria, kad net žemė dulka, nes nemato naudos“, – emocingai kalbėjo A.Petrulienė.
Siūlo pratęsti pasėlių deklaravimo terminą
Ji siūlė, kad už daugiametes pievas, jei jų norima daugiau turėti, ūkininkas turėtų gauti ne tik pagrindinę išmoką, reikėtų leisti šiek tiek pievų įsitraukti ir į negamybines veiklas. Esą, jei ūkininkas žinos, kad tai leidžiama, paliks daugiau daugiamečių pievų. Panašiai siūloma daryti ir su šlapynėmis, – leisti ir šlapynes įtraukti į negamybines veiklas, kad ūkininkas gautų kiek daugiau naudos nei dabar. A. Petrulienė atkreipė valdininkų dėmesį, kad daugelį ūkininkų neramina elektroninis Trąšų naudojimo ir Augalų apsaugos žurnalų pildymas. Pasak jos, jei elektroninis trąšų žurnalas jau yra pildomas, yra taisyklėse apibrėžta, kaip deklaruoti, tai su Augalų apsaugos elektroninio žurnalo pildymu yra problemų: parašyta taip, reikalaujama dar kitaip.
„Pirmas pasiūlymas ministerijos vadovams, – reikėtų pasėlių deklaravimo terminą, kuris numatytas iki birželio 20 dienos, pratęsti. Žemės ūkio ministerija turėtų daryti nuotoliniu būdu mokymus, kaip pildyti tuos žurnalus, ypač Augalų apsaugos priemonių žurnalą“, – sakė ūkininkė A. Petrulienė, Kupiškio rajono Alizavos seniūnijoje padedanti deklaruoti pasėlius kitiems ūkininkams.
Pripažįsta kai kurias ministerijos klaidas
Grūdų augintojų asociacijos vadovas A. Macijauskas piktinosi, kad kraštovaizdžio elementams yra nustatytas 50 arų plotas, kodėl jis negali būti didesnis? Jo teigimu, – kuo didesnis kraštovaizdžio elementas, tuo didesnę naudą jis duos. Žemės ūkio viceministras E. Giedraitis pripažino kad yra padaryta klaida dėl kraštovaizdžio elementų ploto, ministro komandai reikia prisiimti atsakomybę bei taisyti, kad kitais metais vietoje 50 arų būtų hektaras. A. Macijauskas pabrėžia – klaidas reikia kuo greičiau taisyti ir kad visuomenei ministerija tai aiškiai pasakytų.
Apibendrindamas susirinkime išsakytas mintis, Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas sakė, kad išartos daugiametės pievos nėra didžiausia asociacijos narių problema, bet asociacijoje yra jaunų ūkininkų, kurie paveldėjo iš tėvų ūkius, kur anksčiau karvės buvo parduotos ir kurie turi tokių išartų pievų.
„Manau, jeigu būtų galima sumokėti baudas, tada tą klausimą uždarome. Antras dalykas, kurio neįgyvendinsime – valstybinės žemės nuomos sutartys buvo klaida ir neįgyvendinamos, jei ūkininkas negali deklaruoti tos žemės, Nekalbu apie tuos atvejus, kad kai kurie žmonės paskutinę minutę deklaruodavo valstybinės žemės šimtą ar du šimtus hektarų, kaip savo dirbamą žemę. Gal niekas to nepatikrins ir gaus išmoką ir taip „pralįsdavo“. Bet jei valstybinė žemė sudaro nedidelį procentą, tai maži ploteliai, palaukės, tai gal galima juos deklaruoti, neieškant dokumentų. Mes sklypus formuokime. Aplinkos ministerija, kuriai dabar priklauso Nacionalinė žemės tarnyba, žada per dvejus metus suformuoti sklypus ir juos nuomoti pagal ilgalaikes nuomos sutartis. Deja, minėta tarnyba ir anksčiau, gal prieš du dešimtmečius tai žadėjo ir nepadarė. Manau, kad ir dabar nepadarys. Nebent tam bus skirta pinigų, kokių dar nematėme ir pakeista vadovybė, ko manau, tikrai nebus, tad turi leisti ūkininkams tuos žemės plotelius deklaruoti“, – kalbėjo A. Macijauskas.
Siūlo atsisakyti ekologinių sistemų kompleksiškumo
Pasak asociacijos vadovo, grūdų augintojams svarbūs ir keliantys nerimą – numatomi dideli žaliojo pūdymo plotai, taip pat ekologinių sistemų kompleksiškumo reikalavimai.
„Matome, kad žaliojo pūdymo 5 proc. negamybinių plotų nepasieksime. Reikėtų atšaukti kompleksiškumo reikalavimą. Dabar reikalaujama kelių ekologinių schemų, kraštovaizdžio elementų. Mums reikėtų, kad būtų leista ūkininkui daryti ir po vieną ekologinę sistemą. Padarėme savo narių apklausą, paaiškėjo, kad 10 proc. ūkininkų net nesiruošia daryti ir deklaruoti ekologinių schemų, nes negali įvykdyti 5 proc. reikalavimo, negali palikti žalio pūdymo, nes iš rudens viskas apsėta. Manau, kad toks procentas ūkininkų gali būti ir per Lietuvą“, – sakė asociacijos vadovas.
Anot A. Macijausko, ES reglamente numatyta galimybė, kad ūkininkas gali tame pačiame plote deklaruoti žalią pūdymą kitais metams. Tai reikia įtvirtinti ir taisyklėse Lietuvoje, aiškiai numatyti, kad ūkininkas žalią pūdymą gali deklaruoti kitais metais.
Taip pat grūdų augintojai nepatenkinti, kad Lietuva savo ruožtu nustatė, kad ekologinė schema turi būti kompleksinė. Reikės įgyvendinti bent tris veiklas, viena iš jų turės būti negamybiniai elementai. Tuo metu didžiosiose ES valstybėse kompleksiškumo reikalavimo nėra numatyta. O pas mus, norint taikyti ekologinę schemą, reikės ne mažiau nei 4 proc. ariamos žemės palikti negamybinėms reikmėms. Skaičiuojama, kad dėl to Lietuvos žemdirbiai neteks apie 7000 ha.
„Esame vienintelė ES šalis, kuri įsivedė kompleksiškumą. Po to EK pasakė, kad 4 proc. nebūtina palikti, bet pas mus tai yra numatyta. Žemės ūkio ministerijos specialistai aiškina, kad taip negalima daryti dėl augalų kaitos. Taisyklės kitaip rašo, – nedraudžia deklaruoti kitaip, o Lietuvos ūkininkams nurodoma daryti augalų kaitą būtent taip, nes negalima atsėliuoti, reikia 4 augalų.
Tiesiog patologinis ministerijos valdininkų noras apsunkinti ūkininkų gyvenimą juos verčia aiškinti, pvz., kad Nacionalinė mokėjimo agentūra nesugebės kontroliuoti, ar ūkininkas sugebės užtikrinti, kad tame lauke bus ar ne atsėliuojama. Kaip nesugebės, ar jis nežino, jis nežino, kas tame lauke buvo pasėta? Daugiau žemės dalyvautų augalų kaitoje, ir bus naudingiau. Tik reikia tai pasakyti, kad bus šitaip“, – kalbėjo A. Macijauskas.
Dėl įsiterpusių sklypų bus lengviau
Komentuodamas Raseinių rajono ūkininko klausimą dėl įsiterpusių valstybės žemės sklypų, ministras K. Navickas sakė, kad jau pakeistos įstatymo nuostatos dėl įsiterpusių sklypų žemės kriterijų ir dar ketinama kai ką peržiūrėti. A. Macijauskas ragino ministeriją kuo greičiau apie tai informuoti ūkininkus, nes kai kur netrukus baigiasi sklypų nuomos sutartys.
Viceministras E. Giedraitis, kalbėdamas apie žaliąjį pūdymą, sakė, kad ūkininkai, deklaruojantys žaliąjį pūdymą turi užtikrinti, kad tame plote iki rugpjūčio pirmosios nebūtų vykdoma žemės ūkio gamyba. Reikalaujama, kad būtų pasėtas bent dviejų žemės ūkio augalų mišinys. Svarbu, kad tas žaliasis pūdymas sužaliuotų iki rugpjūčio pirmos, be to, ne anksčiau, kaip iki rugsėjo pradžios reikėtų nuimti, užarti. Pasak A. Macijausko, svarbiausia, kad žaliasis pūdymas būtų įrengtas, o kaip jį sutvarkyti, spręs ūkininkas.
Piktinasi, kad dėl ribojimų žemė praranda vertę
Susirinkę į Kauno rajone vykusį susitikimą su Žemės ūkio ministerijos vadovais, grūdų augintojai piktinosi, kad jų žemė praranda vertę dėl reikalavimų laikyti daugiametes pievas, taip pat dėl paukščių apsaugos. Anot viceministro, reikalaujama saugoti paukščius, o daugiamečių pievų plotus sistema automatiškai perkelia, jeigu išarsi, gali tekti atkurti. Paukščių apsaugai numatytus plotus braižė Valstybinė Saugomų teritorijų tarnyba, pavaldi Aplinkos ministerijai. Pasak E. Giedraičio, jeigu dėl paukščių apsaugos yra užbrėžta, ūkininkas negali panaikinti tų pievų. Grūdų augintojų asociacijos vadovo teigimu, tokiu būdu pažeidžiamos Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintos žmogaus nuosavybės teisės.
„Jei nori saugoti, tegu daro, kaip JAV, – valstybė nuperka tą žemę ir ką nori saugo. Ten privačioje žemėje nėra nacionalinių parkų, kitų saugomų teritorijų“, – aiškino A. Macijauskas.
Daugiamečių pievų tiek nebus, kiek įrašyta Strateginiame plane?
Ūkininkas Ignas iš Kaišiadorių rajono kalbėjo, kad valdininkai į Strateginį planą įrašė pernelyg didelį plotą daugiamečių pievų, tokio ploto rajone tikrai nebus. Ką ruošiasi daryti Žemės ūkio ministerija?
Viceministro teigimu, Strateginiame plane įrašyta tiek, kiek buvo anksčiau deklaruota daugiamečių pievų. Esą Europos Komisija darė spaudimą dėl pievų plotų, dėl Strateginio plano, grasino, jog nebus skirta paramos. Iki šiol dar EK nesutinka dėl 12 tūkst. ha daugiamečių pievų, reikalauja, kad jos būtų laikomos bent 5 metus. Kol kas sankcijos negresia, dar duoti metai, tada skaičiuos, kiek deklaruota, kiek trūksta daugiamečių pievų.
Ūkininkai priminė, kad prie vandens telkinių, gausu paukščių, bet už jų daromą žalą kompensacijos stringa. E. Giedraitis paaiškino, kad Aplinkos ministerija parengė dokumento projektą „Dėl kompensavimo už laukinių paukščių padarytą žalą“, bet jo nepasirašo.
Žodžiu, Grūdų augintojų asociacijos susitikime su žemės ūkio ministru K. Navicku bei viceministru E. Giedraičiu klausimų buvo daug, į kai kuriuos nespėta, ar nežinota, ką atsakyti. Pvz., kur dėti iš negamybinių plotų nušienautą žolę, jeigu ūkininkas neturi gyvulių.
Kitas susitikimas – dar nesibaigus deklaravimui
A.Macijauskas ministerijos vadovams priminė, – jeigu diskusijose Seime ar vyriausybėje prireiktų žemdirbių pagalbos, galima pakviesti ir grūdų augintojų atstovus. Asociacijos vadovas sakė, kad sekantį asociacijos narių susitikimą su Žemės ūkio ministerijos vadovais reikėtų surengti dar nesibaigus pasėlių deklaravimui, – birželio viduryje. Tuomet būtų galima aptarti, kas pavyko padaryti, ar ministerija atsižvelgė į asociacijos siūlymus dėl pasėlių deklaravimo. Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas vyksta nuo balandžio 17- tos iki birželio 20 dienos. Neatmetama, kad šiemet, kilus problemų dėl pasėlių deklaravimo, terminas gali būti pratęstas.
