Tačiau ūkius apdraudę toli gražu ne visi ir dėl to žemdirbių asociacija kaltina Žemės ūkio ministeriją. Esą ministerija siūlo per mažą draudimo kompensaciją.
Gegužė pats rapsų žydėjimo metas, tačiau ūkininkai sako, kad šie augalai pražydo toli gražu ne visur. Kalti orai. Dėl užsitęsusių šalnų neliko dalies pasėlių. Pristigus lietaus prasčiau augo žolė ir ypatingai nukentėjo rapsų laukai.
„Akivaizdus šalnos padarinys, kai pagrindinis centrinis žiedynas yra apšalęs tame pačiame aukštyje, kuriame buvo šaltis. Tik šoniniai ūgliai mėgina augti. Nuostoliai mažiausiai 30 proc. derliaus“, – pasakoja ūkininkas Tautvydas ir tikis, kad šią žalą kompensuos draudikai.
Į ūkį atvykę vertintojai įvertino žalą, tačiau tikrieji nuostoliai paaiškės tik nuėmus derlių. Vis dėlto aišku, kad praradimai dideli. Tokių nuostolių nebuvo jau dešimtmečius.
Martynas Rusteika, pasėlius draudžiančios „VH Lietuva“ administracijos vadovas, sako, kad šalnos tęsėsi nuo balandžio 27 daugiau nei 10 dienų, tai išskirtiniai metai per 30 metų. Jau kreipėsi 500 žemdirbių ir planuojama išmokėti apie 2,5 mln. eurų. Labiausiai nukentėjo Šiaurės Lietuva.
Tačiau savo ūkius draudžia ne visi. Ir Žemės ūkio bendrovių asociacija dėl to kaltina Žemės ūkio ministerija, kuri nuo 50 iki 40 proc. sumažino draudimo įmokų kompensacijas.
„Dabar visiškai netinkamas laikas mažinti įmokų kompensacijas, nes tik apie 30 proc. grūdines kultūras auginančių ūkininkų apsidraudę“, – sako Alfredas Bardauskas, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos viceprezidentas.
Žemės ūkio ministerija sako, kad kompensacijos bus mažinamos tik tada, jei pritruks lėšų, tačiau taip neturėtų nutikti, nes tam skirta daugiau lėšų nei anksčiau.
Ūkininkų nerimo tai nemažina. A. Bardauskas sako, jog dalis ūkininkų nevaldo rizikų ir tiesiog prisiima visą riziką už šalnas, sausrą ir pan. pagalbos tikėtis nėra iš kur.
„Gamta tampa agresyvi. Netolygūs temperatūrų šuoliai. Ryte minusinė temperatūra, dieną dvidešimt šilumos. Tai labai kenkia augalams“ – kaip gyvena dėsto ūkininkas Tautvydas Zelba.
