„Viena savaite anksčiau startavome, kitą savaitę dar nebuvo galima patvirtinti (pasėlių deklaravimo paraiškų – ELTA). Atsilikimas yra, bet atotrūkis mažėja, lyginant su 2022 m.“, – Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdyje teigė E. Giedraitis.
„Vakar (antradienį – ELTA) turėjome 35 119 patvirtintų paraiškų, plotas – 412 tūkst. hektarų“, – parlamentarus informavo viceministras.
Pasak jo, šiuo metu pradėta pildyti 11 261 paraiška, bendras plotas nežymiai viršija 1 mln. hektarų.
„Galima sakyti, kad apie pusė ploto yra arba padeklaruota, arba pasiruošta, arba ruošiamasi“, – pažymėjo E. Giedraitis, pridūręs, kad per parą patvirtinama apie 3 tūkst. paraiškų. Tai esą yra „ilgametis“ pasėlių deklaravimo tempas.
„Vienos jau patvirtintos paraiškos plotas yra 12 tūkst. hektarų. Noriu priminti, kad kai pradėta tvirtinti buvo 7 tūkst., tada 10 tūkst., dabar 12 tūkst. Matomai, jau pereiname į tą įprastinį tempą“, – teigė viceministras.
Kartu E. Giedraitis patikino, jog problemų ūkininkams deklaruojant pasėlius mažėja, o ministerija, kassavaitinėse konsultacijose su žemdirbiais ieško būdų jas spręsti.
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovo teigimu, pašalintas esą klaidinantis reikalavimas deklaruoti 5 metrų apsaugos juostas prie vandens telkinių, taip pat ieškoma, kaip spręsti ūkininkų išsakytus sunkumus deklaruojant kraštovaizdžio elementus, kurių dalis įtraukti į saugotinų elementų sluoksnį, dalis – ne.
„Tikimės, kad kitą savaitę bus galima laisvai įbraižyti plotinius elementus kaip medžių, krūmų grupes, apleistas senas sodybas, užmirkusias vietas ir kūdras, net jei jos nepažymėtos kaip galimi kraštovaizdžio elementai“, – teigė E. Giedraitis.
„Kraštovaizdžio elementai valstybinėje žemėje yra negamybiniai elementai. Jei kažkoks dryžiukas, lauko keliukas praeina palei upelį arba melioracijos griovį, ūkininkas šiuo metu gali ten įbraižyti be jokių apribojimų kraštovaizdžio elementą“, – dar pabrėžė viceministras.
Pratęsti deklaravimą kol kas nesvarstoma
KRK narys Kęstutis Mažeika posėdyje kalbėjo, jog deklaravimo laikotarpiui įpusėjus pasėlius deklaravo tik trečdalis ūkininkų, o to tarp to dar nepadariusių – stambieji žemdirbiai.
„Reiškia, kad dar trys ketvirtadaliai „kabo“. Ir „kabo“ tie didieji ūkiai, kurie turi daugiausia problemų“, – teigė K. Mažeika.
Viceministras savo ruožtu patikino, kad ŽŪM deklaravimą stebi ir, prireikus, galėtų jį pratęsti. Vis tik kol kas tai nesvarstoma.
„Kol kas apie pratęsimą nesvarstome, procesą stebime. Dar likę virš mėnesio likę iki birželio 20 d. – jei matysime, kad reikia – ar savaitę, ar kiek – pridėsime“, – teigė E. Giedraitis.
Lietuvoje tęsiasi žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas. Nuo gegužės pradžios paraiškos jau tvirtinamos. To nebuvo galima padaryti pirmąsias dvi deklaravimo savaites.
Nelieka žalinimo išmokos
Sulig naujuoju Lietuvos žemės ūkio strateginiu planu, nuo šių metų nelieka žalinimo išmokos.
Vietoje to ūkininkai gali pasididinti tiesiogines išmokas dalyvaudami vienoje iš 10 klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingų sistemų – vadinamųjų ekoschemų. Taip pat daugėja geros agrarinės būklės ir aplinkosaugos kitų reikalavimų.
E. Giedraitis yra sakęs, kad proceso pradžioje žemdirbių aktyvumas deklaruojant pasėlius buvo itin didelis, pavyzdžiui, vien per pirmąją savaitę laukų įbraižyta beveik dvigubai daugiau nei praėjusiais metais.
Ministerija kiekvieną ketvirtadienį ūkininkams rengia nuotolines konsultacijas. Pasak E. Giedraičio, jose nuolat dalyvauja apie 400 žemdirbių.
Dirbamus žemės ūkio plotus žemdirbiai gali deklaruoti nuo balandžio 17 d. iki birželio 20 d., pavėluotai – iki birželio 30 d.
2023–2027 m. ekoschemoms kasmet bus skirta 25 proc. viso 3 mlrd. eurų metinio išmokų biudžeto. Ministerijos skaičiavimu, bazinė išmoka visu finansavimo laikotarpiu sieks apie 81 Eur/ha, jos suma vienam gavėjui negali viršyti 100 tūkst. eurų, tačiau iš jos galima išskaičiuoti atlyginimus.
Be bazinės išmokos žemdirbiai taip pat gali gauti išmoką jaunajam ūkininkui, papildomą perskirstomąją pajamų paramos išmoką, susietąją paramą už plotą arba ūkinius gyvūnus.
