Viena populiariausia žaliojo smegenų plovimo priemonė yra kitų kaltinimas, taip bandant nuslėpti savas problemas.
Geras tokio žaliojo smegenų plovimo pavyzdys gali būti Lietuvos žaliųjų aktyvistų ir politikų niekuo nepagrįsta kritika žemės ūkiui dėl taršos, nutylint apie teršalus, kuriuos į aplinką išmeta miestai. Faktai tokiems veikėjams neįdomūs.
Lietuvos žemės ūkis yra vienas žaliausių Europos sąjungoje. Naudojame absoliučiai mažiausiai pesticidų (0.8 kg/ha per metus), kai tuo tarpu ES vidurkis yra daugiau nei tris kartus didesnis – 2.5 kg/ha, o kai kurios ES valstybės narės sunaudoja daugiau, kaip 10 kg/ha. Pagal trąšų naudojimą taip pat esame vieni žaliausių. Turime turtingiausias sėjomainas ir daugiausia kraštovaizdžio elementų, taikome modernias precizinio ūkininkavimo priemones, kurios dar labiau mažina ir taip mažiausią ES taršą. Esame pavyzdys vokiečiams, olandams, prancūzams ir visiems kitiems Europos sąjungoje ir ne tik.
Tuo tarpu su miestų nuotekų valymu esame visiškame dugne. Daugelio miestų ir miestelių valymo įrenginiai nebeatitinka net minimaliausių reikalavimų. Sovietmečiu projektuoti įrengimai nebesugeba susidoroti su skalbenkių ir indaplovių išskiriamomis nuotekomis, kurių kiekis per pastaruosius 30 metų išaugo kelis kartus. Kiekvienas/-a vilnietis/-ė per metus į aplinka išleidžia virš 100 tonų nepakankamai išvalytų nuotekų! Po 100 TONŲ KIEKVIENAS/-A, Karlai! 43 milijonai tonų teršalų kasmet tik iš Vilniaus (nuoroda į oficialią statistiką komentaruose)! Miesteliuose ir kaimuose valymo įrenginių dažnai iš viso nėra, ir į šią statistiką net nepapuola. Vandentiekis yra, o valymo įrenginių – ne, nėra. Bet apie tai šnekama mažai. Nes apie tai nieko nenori girdėti rinkėjas. O jei išgirs, tai baisiausiai įtūž, ir tikrai nebalsuos. Lengviausia viską suversti žemdirbiams: jų mažai, jų balsai rinkimuose nieko nelemia ir juk visi patikės, kad Nemuną ir Baltijos jūrą užteršė ūkininkas, ūkininkaujantis Dzūkijoje.
