Žemės ūkio ekspertai sako, kad ūkininkams vertėtų apsvarstyti galimybę tokius laukus užsėti vasariniais miežiais, kadangi tai ne tik naudinga sėjomainai, bet ir pasiteisina finansiškai.
Pasak agronomų, Lietuvos ūkininkai į sėjomainą vis dar žiūri atsainiai – augina tik pagrindines, populiariausias kultūras ir neįsiveda kitų. Ilgainiui tai atsiliepia tiek jų išgaunamo derliaus kiekiui, kokybei, tiek žemei, kadangi kasmet reikia vis brangesnių sprendimų, rašoma pranešime spaudai.
„Žieminėms kultūroms prastai peržiemojus, protingiausias sprendimas yra jų plotus keisti vasarinėmis, iš to galima ir uždirbti. Ką pasirinkti – ar tai bus žirniai, pupos, vasariniai kviečiai, miežiai – dažniausiai lemia supirkimo kainos. Vis tik atkreipčiau dėmesį būtent į vasarinius miežius: juos auginti žymiai paprasčiau ir pigiau nei, pavyzdžiui, žieminius rapsus. Be to, vasarinių miežių supirkimo kainos per pastarąjį dešimtmetį sąlyginai pasivijo kitų grūdinių kultūrų kainas. Kitas didelis pliusas – juos galima nesunkiai realizuoti čia, Lietuvos rinkoje“, – privalumus vardija agroverslo bendrovės „Scandagra“ sėklų produktų vadybininkas Simonas Adamkevičius.
Reiklumu nepasižymi
Pasak S. Adamkevičiaus, vasarinius miežius auginti ir prižiūrėti išties paprasta, o ir jų azotinių trąšų poreikiai gerokai kuklesni nei kviečių – užtenka vos poros tręšimų.
Ši kultūra – puikus priešsėlis žieminiams rapsams. Vasarinių miežių ir žieminių kviečių ligos yra skirtingos, todėl dirvožemyje palikti patogenai nekels rūpesčių žieminiams kviečiams. Palankus ir jų javapjūtės laikas: vasariniai miežiai neretai yra kuliami anksčiau nei vėlyvųjų veislių kviečiai.
„Lietuviai miežius moka ir mokėjo auginti, tik ilgainiui pasikeitė auginimo tikslas. Seniau didžioji dalis miežių būdavo auginami gyvuliams, o dabar – eksportui, salyklo gamybai. Todėl šiandien kaip niekada siekiama kelti derlingumą iš to paties ploto vieneto“, – atkreipia dėmesį vadybininkas.
Svarstantiems auginti vasarinius miežius agronomas pataria parinkti neužmirkstančias dirvas. Ypatingą dėmesį reikia skirti sėjos normai, kurią lietuviai vis dar linkę viršyti: jei sėjimo agrotechnika yra kokybiška, salyklinių miežių sėjama iki 3,3 mln./ha, o pašarinio tipo miežių – iki 3,5 mln./ha.
Salyklinių miežių trūksta
2022 m. duomenimis, Lietuvoje buvo apie 103 tūkst. ha vasarinių miežių ploto, kurio tik apie 40-45 tūkst. ha buvo salyklinio tipo veislių. Atsižvelgiant į pastarųjų metų tendencijas, prognozuojama, kad šiemet jų plotas gali siekti ir 120 tūkst. ha, o gal net dar daugiau.
„Tai daugiausiai lemia augančios vasarinių miežių supirkimo kainos. Jei prieš 5–7 metus buvo mokama apie 150 eurų už toną, tai šių metų sausį jau matėme ir 250, net 280 eurų už toną. Tokį kainų augimą lemia rinkos paklausa, geopolitika ir kitos priežastys“, – teigia S. Adamkevičius.
Ūkininkams naudinga ir tai, kad vasarinius miežius galima parduoti čia pat, Lietuvoje. Daugiau jų norėtų supirkti salyklo gamintojai. Didžiausia salyklo gamintoja Baltijos ir Šiaurės Europos regione „Viking Malt“, turinti gamyklą ir Panevėžyje, kasmet Lietuvoje superka 100–120 tūkst. tonų miežių.
„Šis kiekis patenkina mūsų gamybinius poreikius. Vis tik Lietuvos rinkoje retai būna salyklinių miežių perteklius, dažniau susiduriame su jų trūkumu. Prastesnio derliaus metais vietinėje rinkoje pavyksta įsigyti tik 70–80 procentų reikiamo kiekio, tokiu atveju likusią dalį importuojame“, – komentuoja „Viking Malt“ pirkimų vadovė Sigita Danilevičienė.
Potencialas – ir kaimyninėse rinkose
Kokių miežių supirkimo kainų tikėtis šį sezoną S. Danilevičienė prognozuoti nesiryžta, kadangi jos priklauso nuo įvairių aspektų: derliaus kiekio, rinkos pasiūlos ir paklausos santykio, pačių miežių kokybės, net konkurencijos salyklinių ir pašarinių miežių rinkose. Pastaraisiais metais faktorių sąrašą, kaip ir kitų žaliavų atžvilgiu, papildė geopolitiniai veiksniai.
„Pirmenybę visada teikiame lietuviškiems miežiams. Taigi, jei Lietuvoje sezonas buvo geras, mes 100 procentų perkame ir gamyboje naudojame vietoje užaugintus miežius. Jei Lietuvoje turime salyklinių miežių trūkumą, jie dažniausiai mus pasiekia iš Danijos, Švedijos, Didžiosios Britanijos ar Prancūzijos“, – vardija S. Danilevičienė.
Ji priduria, kad salyklinių miežių rinkos potencialas Lietuvoje tikrai neišnaudotas, o ir kaimyninėse rinkose, tokiose kaip Lenkija, jaučiamas jų deficitas. Nors Lenkija yra penkta didžiausia miežių augintoja Europos Sąjungoje, šalis importuoja apie 200 tūkst. tonų salyklinių miežių per metus. Taigi Lietuvos miežių ūkininkams atvira tiek vietinė, tiek eksporto rinka.
„Lietuvoje turime tikrai neblogas sąlygas užauginti kokybiškus salyklinius miežius, kurie atitinka tarptautinį standartą ir iš kurių galima pagaminti kokybišką salyklą. Be to, aludariai atsižvelgia ne tik į salyklo kokybę, bet ir kitus aspektus, tokius kaip tvarumas, socialinė atsakomybė. Kadangi Lietuva yra ES narė, mūsų žemės ūkio sektorius laikosi aplinkosauginių normatyvų“, – pastebi „Viking Malt“ atstovė. Produkcija iš Panevėžio pasiekia tiek mūsų ir kaimyninių šalių aludarius, tiek ir tokias egzotiškas rinkas, kaip Gvatemala, Kosta Rika, Kamerūnas, Hondūras.
Europos Sąjunga yra didžiausia miežių augintoja visame pasaulyje ir užaugina net 34 proc. visos pasaulio produkcijos, arba apie 51,8 mln. tonų per metus.
