Vaidotas Marozas – apie „tašėmis“ nešiotus pinigus, elito vakarėlius, laimėtą „Ferrari“ ir parduodamą paskutinį verslą

Vaidotas Marozas, buvęs Žemės ūkio ministerijos darbuotojas, šaltkalvis, vienas turtingiausių Lietuvos žmonių, vakarėlių liūtas „papūstžandis“, praradęs viską ir likęs tik su milžiniškomis skolomis. Dabar vėl pakilęs, sukūręs ir parduodantis dar vieną verslą.

V. Marozui skirtingu laiku priklausė kavinių tinklas, kuriame buvo „Arsenalo“ kavinė, restoranas „Geležinis vilkas“, „Amatininkų“ užeiga, naktinis klubas „Geležinis vilkas“, viena pirmųjų sostinėje privačių stomatologinių klinikų, prekybos šviestuvais parduotuvių tinklas „Geležinio vilko šviesa“, reklamos agentūra, kelionių visureigiais organizavimo įmonė.

Išskirtiniame interviu „Delfi“ žinomas verslininkas papasakojo apie sovietmečiu naudotas verslo gudrybes, pirmuosius didelius pinigus, įmonių „kepimą“ bei įsigytus „Amatininkus“. Verslininkas atskleidė, kaip tuomet veikė gaujos ir kaip teko nešiotis pistoletą. Taip pat interviu verslininkas papasakojo, kaip atrodė turtuolių vakarėliai, kaip pavyko atsitiesti ištikus krizei ir ko norėtų iš dabartinio kelionių verslo. 

– Kas šiandien yra Vaidotas Marozas?

– Šiandien Vaidotas Marozas šviežiai iškeptas pensininkas, tačiau suprantu, kad užsiėmimai ir svajonės liko tos pačios, kurios buvo kai buvau jaunas. Per visą gyvenimą išsigrynino tai, kas tavyje buvo užkoduota. Žmogus jaunai atrodo ne todėl, kad sportuoja, o todėl, kad jo genai geri ir jis gali sportuoti ir garbiame amžiuje.

Manyje irgi buvo užkoduotas noras keliauti bei pažinti. Puikiai atsimenu savo vaikystę, kai mano tėtis buvo partinis funkcionierius ir kur partija siųsdavo, ten gyvendavome. Kai persikeldavome į naują miestą, pirmiausia per kelias dienas apeidavau visas apylinkes. Nuo mažumės norėjau keliauti, tačiau nebuvo pinigų, technikos, bet ilgainiui mano hobis virto darbu.