„Manau, kad būtų labai teisinga galvoti, jog turėtume remti pieną, o ne ūkius ir ne ūkius, gaunančius kažkokią kainą“, – trečiadienį KRK posėdyje teigė V. Pranckietis.
„Siūlau remti už gyvulį, tik tokiu atveju tas gyvulys, kuris duoda 10 tūkst. litrų – jo pienas būtų paremtas dvigubai mažiau nei tas, kur duoda 5 tūkst. litrų per metus. Ta schema yra ne už pieną, bet pienas būtų paremtas skirtingai, duodant už gyvulį“, – aiškino parlamentaras.
Pasak jo, tai būtų „labai socialiai atsakinga schema“, kadangi didesnes išmokas gautų ūkiai, neturintys išplėtotų modernių pieno gamybos pajėgumų.
„Kada silpnesni ūkiai, kurie neišvystė tokių gamybos galingumų būtų paremti daugiau. Jų pienas būtų remiamas daugiau nei pienas, kuris gaminamas didžiuosiuose ūkiuose“, – pabrėžė V. Pranckietis.
Kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Tomas Raudonius komitete pritarė, kad V. Pranckiečio pasiūlytas paramos modelis būtų socialiai atsakingas, nes smulkieji ūkiai primelžia mažiau pieno.
Žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas pažymėjo, kad Europos Sąjunga draustų skirti išmokas pagal pagaminamos produkcijos kiekį, o ne registruotą gyvulį.
„ES neleidžia remti gamybos prisirišant prie produkcijos. Taip kreipėmės į Konkurencijos tarybą, iš kurios gavome atsakymą, kad toks modelis ir tokia schema nėra galima. Iš principo, vienintelė paramos schema galima, nediskriminuojant ūkininkų, yra mokant už registruotą turimą gyvulį“, – sakė jis.
ŽŪM yra pasiūliusi paskirstyti 8 mln. eurų išmokų tiems ūkiams, kurių parduodamo natūralaus pieno pirmojo šių metų ketvirčio vidutinė kaina buvo mažesnė nei 35 ct/l. Preliminariais ministerijos skaičiavimais, kooperatyvų nariai už karvę turėtų gauti apie 96 eurų, kiti pieno gamintojai – 87 eurus. Dar anksčiau ŽŪM ketino skirti po 37–38 eurus visiems ūkiams už vieną laikomą karvę.
Pasak P. Astrausko, įregistravus patobulintą išmokų skyrimo tvarką ŽŪM sulaukė keturių valstybės institucijų, keturių ūkininkų organizacijų ir vieno su paprasto piliečio pastabų. Susitikti su jų teikėjais ir jas įvertinti ministerija ketina trečiadienį.
KRK posėdyje dalyvavę ūkininkai ir jų asociacijų atstovai išmokų mechanizmą kritikavo – argumentuota, jog skiriama suma yra nepakankama, nenumatant paramos visiems nukentėjusiems ūkiams kiršinama ūkininkų bendruomenė.
Telšių rajono ūkininkų sąjungos atstovė Zita Dargienė tikino, kad pasiūlyta tvarka ŽŪM „pasirinko lengviausią kelią“, o nukentės ūkiai, praėjusiais metais investavę dideles lėšas į modernizaciją ir kokybiško pieno gamybą.
„Tie ūkiai, kurie suinvestavo, dabar gamina kokybišką pieną ir nepapuola į tą lentelę (viršija 35 ct/l kainos ribą, iki kurios pieno ūkiams būtų taikoma išmoka – ELTA).
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas pabrėžė, kad neskirti paramos didesniems pieno ūkiams nėra tikslinga, kadangi skiriasi stambiųjų ir smulkiųjų gamintojų parduodamo savikaina.
„Nustatyti tokią pat ribą tai tolygu mylėti ar nemylėti žmogų pagal jo batų dydį. Pavyzdžiui, nuo 40 išmeros – didesni blogi, mažesni – geri. Didesniam žmogui reikia didesnės pėdos, mažesniam – mažesnės. Lygiai taip pat su pieno savikaina, ji yra nevienoda“, – kalbėjo jis.
„Kalbame apie paramą ir nuostolius. Nuostoliai susideda ne iš kažkokios ribinės kainos, o konkrečių praradimų“, – teigė E. Pranauskas.
Nuo metų pradžios ženkliai kritus žaliavinio pieno kainoms, vyksta ūkininkų protestai – pienas buvo pilamas į laukus, dalinamas gyventojams. Tokios akcijos keliskart vyko prie ŽŪM, Vyriausybės, kovo pabaigoje didelio masto piketas rengtas prie Seimo. Protestuojantys ūkininkai prašo 40 mln. eurų skubios valstybės paramos.
Ministerija yra atlikusi analizę, kurios duomenimis vasarį 91 proc. ūkininkų kilogramą pieno pardavė už 15–35 centus, kuomet likę 9 proc. – 35–70 centų. Šie 1057 ūkių pardavė 70 proc. viso pieno, gavo 77 proc. visų pajamų, o laiko 55 proc. visų karvių.
