Už tokį kompensavimo būdą numatančias Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 115 Seimo narių, niekas nebuvo prieš, susilaikė 9 parlamentarai.
Įstatymo pataisas inicijavusi Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) atstovaujanti Seimo narė Rita Tamašunienė sako, kad joms įsigaliojus gyventojai turės paskutinį šansą už neatgautą žemę pasirinkti kompensaciją miško žeme. Tokį kompensavimo būdą jie galėjo pasirinkti tik iki šių metų vasario 1 d.
Seimo narės R. Tamašunienės duomenimis, įstatymo pataisų priėmimo laukia apie 3 tūkst. gyventojų. Parlamentarė ne kartą yra sakiusi, kad žemės savininkams buvo siūlomos labai menkos finansinės kompensacijos, kurių Vyriausybė neperžiūri, neindeksuoja. „Įsigaliojus įstatymo pataisoms, jie galės už turėtą žemę mieste bent jau pasirinkti miško paskirties žemę“, – yra sakiusi R. Tamašunienė.
Jos nuomone, įstatymo pataisos paspartins žemės grąžinimo procesą ir jis taps labiau teisingas.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos šių metų sausio 1 d. duomenimis, 2 865 piliečiams liko atkurti nuosavybės teises, o likusios neatkurtos žemės plotas sudaro 1 692 ha žemės. Daugiausia savo žemės neatgavusių gyventojų yra Vilniuje ir Grigiškėse. Trakų mieste nuosavybės teisės atkurtos į 93,82 proc. žemės ploto, nurodyto piliečių prašymuose, o liko atkurti nuosavybės teises 33 piliečiams.
Seimo priimtos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisos įsigalios šių metų gegužės 1 d.
