Susitikime daug ir kalbėta apie priemones pieno sektoriui stabilizuoti bei stiprinti ilguoju ir trumpuoju laikotarpiu.
Pasak ministro K. Navicko, sutarta koordinuoti priemones, dalintis gerąja patirtimi. „Jeigu jų Vyriausybė nuspręstų skirti paramą pieno gamintojams, tai atpigęs pienas patektų į Lietuvą ir mes turėtume dar gilesnę krizę“, – konstatavo K. Navickas.
Abiejų šalių atstovai sutiko, kad krizė pieno sektoriuje vienodai palietė ir Lietuvą, ir Latviją. Pieno sektoriaus situacija abiejose šalyse yra labai panaši: daug smulkių pieno ūkių, neišplėtota kooperacija. Lietuvoje perdirbama trečdalis Latvijoje pagaminto pieno.
Skirtinga tai, kad latviai pieno gamintojai pageidauja ilgalaikių pieno supirkimo sutarčių su perdirbėjais, o lietuviai atvirkščiai – vengia įsipareigoti ilgesniam terminui. Taip pat Lietuvoje vis garsiau kalbama apie rizikos fondų kūrimą, nors Latvijoje tai – nauja tema.
Lietuvoje yra 6 didelės pieno perdirbimo įmonės, o Latvijoje tokių įmonių kelis kartus daugiau – 28, tačiau jos nedidelės.
„Nors mūsų įmonės skirtingos, tačiau situacija rinkoje tokia pati – pieno supirkimo kainos krenta“, – pastebėjo ministras D. Šmitas.
Jau netrukus, kovo 20 d., įvyks Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės taryba. Jos metu bus pristatytas bendras Lietuvos ir Latvijos pareiškimas, paremtas statistiniais duomenimis ir argumentais. Ministrai susitiks ir su ES žemės ūkio komisaru Januszu Wojciechowskiu.
„Šio susitikimo Biržuose vienas iš svarbiausių tikslų – koordinuoti veiksmus, kokią žinią nunešime į Europos Komisiją. Sieksime įrodyti, kad problema tikrai rimta ir stebėti situacijos nebepakanka – reikia veikti“, – sako ministras K. Navickas.
