Baltijos jūra, žemės ūkis ir 10 metrų atstumas iki upelio.
Nuo 2010 metų iki 2020 metų dirvožemio danga Lietuvoje padidėjo apie 5.7 %, iki 2.2 mln. ha – o tai sudaro apie 34 % visos Lietuvos teritorijos. Gaila, kad miškingumas Lietuvoje didėja lėčiau. Jei 2010 metai grūdinių kultūrų derlius buvo nuimtas nuo apie 1 mln. ha, tai 2020 m. grūdinių kultūros buvo auginamos jau ~1.5 mln. ha. Tuo pačiu, mažėjo ganyklų ir pievų plotai.
Azoto trąšų naudojimas žemės ūkyje taip pat nuosekliai auga. Pagal Valstybės duomenų agentūros teikiamus duomenis, nuo 160 tūkst. t. 2016 m. iki 187 tūkst. tonų 2021 m. Daugiausia (68 %) sunaudojama žieminiams ir vasariniams javams, tačiau tame skaičiuje labai sparčiai išaugo rapsų tręšimas – padvigubėjo iki 43 tūkst. tonų.
Grūdinių kultūrų derlius, dėka augančių plotų ir (tuo pačiu) sunaudojamų trąšų padidėjo daugiau nei dvigubai – nuo 2.8 mln. tonų 2010 m. iki daugiau nei 6 mln. tonų šiandien. Reikia pastebėti, kad didžiausias derliaus didėjimas vyko 2010-2015 m., tuo metu kai atitinkamai sparčiai augo grūdinių kultūrų plotai.
Lietuva, dalyvaudama Baltijos jūros HELCOM įsipareigojimuose mažinti Baltijos jūros taršą, savo įsipareigojimų nevykdo. Iš Lietuvos į Baltijos jūrą upėmis gali patekti 25 tūkst. tonų azoto (atmetus tą upių tinklą, kuris į Baltijos jūrą įteka per Latviją). Mes buvome netoli šio skaičiaus 2001-2010 m., kai per metus priskaičiuodavome vidutiniškai 28,5 tūkst. tonų. Tačiau po 2011 m. šis skaičius sparčiai didėjo ir 2011-2020 vidutiniškai siekė 44,4 tūkst. tonų – o pastaraisiais metais viršijo 50 tūkst. tonų. DVIGUBAI Lietuvos įsipareigojimus!
Azotas skatina dumblių augimą, kuriuose ne tik nemalonu maudytis, bet dumbliai sunaudoja ir deguonį, kuris reikalingas vandens gyvūnams. Kai Aplinkos ministerija sako, kad neleis arti ir tręšti arčiau nei 10 metrų iki upelio (vietoj buvusių trijų?), aš vienareikšmiškai palaikau šį sprendimą. Tikrai negalima pamiršti Grigeo, Kauno vandenų, cukraus fabrikų ar kitų „atradimų“, bet žemės ūkis turi prisiimti savo atsakomybę taip pat.
Grūdų augintojų asociacijos atstovas sako, kad taip bus prarasti 8 tūkst. ha ariamų plotų (kaip suprantu, čia iš tų 1,5 mln. ha – t.y 0.5 %) ir tai turi būti kompensuota – man kyla tik vienas klausimas – kam, kas ir už ką turi kompensuoti? Ar ūkininkai pasiryžę kompensuoti Lietuvai už sukeltą taršą?
Duomenys ir skaičiai – iš Valstybės duomenų agentūros ir Aplinkos apsaugos agentūros.
