Ūkis Šilutės rajone laiko 250 melžiamų karvių ir pieno melžia nemažai.
„Per dieną parduodame 5400 kilogramų pieno, naudojame veršiukams. Už litrą pieno supirkėjai moka 29 centus“,– pasakoja ūkininkė ir sako, kad savikaina 34 centai.
Ūkio šeimininkas Kazimieras Gudžiūnas tikina pieno gamybos atsisakytų, tačiau negali. Pernai modernizavo ūkį ir supančiojo paskolos. Šiandien jau turi 500 tūkst. eurų skolos, o palūkanos padidėjo 3 kartus. Tam, kad išgyventų ir atsiskaitytų su banku, pieno litras turėtų kainuoti apie 45 ct.
Pienininkai skaičiuoja, kad per metus iš 14 tūkst. liko 12 tūkst. ūkių.
„Sumažėjo iki 60 ūkių, kurie laiko virš 50 karvių. Jei nebus skubios pagalbos, nykimas bus spartesnis. Nyks ne tik mažiukai, kuriems moka nuo 7 centų už kilogramą“, – sako Jonas Vilionis, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininkas.
Pirmomis pieno krizės dienomis, kai prasidėjo protestai, ūkininkai pieną pylė į griovius, po to dalino žmonėms. Dabar ieško išeities kooperuodamiesi.
„Graudžių pavyzdžių, kai ūkininkai buvo susikooperavę rinkti pieną buvo. Kai jį reikėdavo priduoti perdirbėjams prasidėdavo bėdos. Ne visų ūkių pieno kokybė vienoda“, – patirtimi dalinasi Kęstutis Andrijauskas, Šilutės krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas.
Dalis ūkininkų sako, kad sektoriui padėtų dotacija, kuriai reikėtų iki 40 mln. eurų, tačiau reikia ir ilgalaikių priemonių. Tam rengiamos Pieno įstatymo pataisos.
„Įstatymas turi būti pakeistas taip, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos ir vienoda kaina, priklausanti tik nuo pieno kokybės, o ne nuo ūkio dydžio ir skaidriai apibrėžti priedų dydį, kuriais dabar manipuliuojama“, – sako Seimo narys Vigilijus Jukna.
Ūkininkai prašo susitikimo su Premjere ir jei jų reikalavimai nebus patenkinti, tai gali būti imamasi radikalesnių protesto formų.
