Vigilijus Jukna sakė, kad į komitetą kreipėsi tiek pieno gamintojų asociacijos, tiek ūkininkai, kurie siūlė, kaip keisti šią krizinę padėtį.
Viceministras Paulius Astrauskas sakė, kad susitikinėja su ūkininkais ir tariasi, kokios priemonės būtų tikslingiausios. Žemės ūkio ministerijos pozicija – pasiekti, kad pienininkystės sektoriuje įvyktų struktūrinė pertvarka ir smulkūs bei vidutiniai ūkiai įgautų didesnes derybines galias per kooperaciją.
Nuo 2015 m. ūkių nuosekliai mažėja ir tą skatina kiekviena krizė. Pasak A. Astrausko, „tai neramina“ ir reikia priemonių, kad ūkių mažėjimas sustotų. Be to matome, kad Lietuvoje vis daugiau pieno melžia vis daugiau ir jų dalis didėja. O ūkių iki 50 karvių ūkių pieno kiekis mažėja. Tai leidžia spėti, kad tokie ūkiai ir yra silpnoji grandis, kuriai reikia pagalbos.
Šiandien natūralaus pieno supirkimo kaina 350 aurų už toną, tačiau kai kur tai 170-250 eurų. Kalbant apie produktus, nuo pernai spalio kai kurie krito iki 40 proc.
„Vasario 9 d. kreipėmės į ES žemės ūkio komisarą ir prašėme aktyvuoti krizių rezervo lėšas, skubiai indeksuoti ir peržiūrėti intervencinių pirkimų kainas, nes šiandien jie neatitinka situacijos ir kainos kartelė dar turi būti žemesnė ir aktyvuoti privataus saugojimo priemones. Be to, ŽŪM ūkininkams sudarė galimybes ir toliau vykdyti investicijas. Kvietimui bus skirtas 61 mln. eurų iš jų 17 mln. pienininkystei. Iš naujo Strateginio plano atsiras naujos priemonės, tokios kaip parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, – dalį priemonių išvardino P. Astrauskas ir sako, kad bus prioritetiniai balai kooperatyvams ir jų nariams. Smulkieji ūkiai siekiant paramos gaus daugiau balų.
Bus teikiamos lengvatinės paskolos apyvartinio kapitalo atstatymui. Planuojama rengti atskirą lengvatinių paskolų priemonę pieno ūkiams.
Seimo narys Juozas Baublys sakė, kad ŽŪM priemonės ilgalaikės, o jis pats laukė ko kito, nes ūkininkai kelia klausimą, kas bus su supirkimo kainomis, kurios nepadengia išlaidų. Analizės, kaip šios kainos skiriasi nuo kitų šalių nebuvo. Be to, žemdirbiai kaltina perdirbėjus, kad šie pasiima didžiąją dalį produkto kainos.
„Kai produktų kainos kyla pelnu naudojasi visi, Kai kaina krinta, našta permeta ūkininkams. Ar yra tokia analizė? Kita klausimas, ar pristatyta parama sumažins savikainą, kai šiandien ji 28 ct už kilogramą, o mokama kaina 25 ct. Ar įgyvendinus paramos priemones savikaina sumažės, ar visą naudą pasiims perdirbėjai ir prekybininkai“, – dėstė J. Baublys.
P. Astrauskas atsakė, kad norint, jog siūlomos priemonės neatgultų perdirbėjų rankose, reikia pačio sektoriaus struktūrinė pertvarka, kad ūkininkai įgautų didesnes derybines galias. Kitaip žemdirbiai niekada negaus normalios kainos už pieną. Tą pasiekti galima per kooperaciją, rinkodarą, investuoti į pienovežius ir logistikos centrus. Tik taip bus apsaugoti patys smulkiausi.
Jonas Gudauskas sakė, kad ne vieną kartą komitete kalbėta apie įvairias krizės, o ūkininkai nori konkrečių datų ir ilgalaikių sutarčių su perdirbėjais, kurios nebūtų keičiamos kas keletą dienų. Perdirbėjai taip pat gavo milžinišką ES paramą. ŽŪM turi būti moderatorius, kuris būtų ūkininkų pusėje. Turėtų būti išmokos smulkiesiems, nes jų tikrai neliks po šios krizės. Sergėjus Jovaiša klausė, kokia kaina turi būti, kad savo įsipareigojimus galėtų vykdyti modernizuotas ir paskolų turintis ūkis. Be to, neaišku, kokia pieno politika gretimose šalyse. Galbūt galėtume konkuruoti su jomis ir iš ten vežti pieną. Galbūt galima iš dalies reguliuoti kainas.
V. Pranckietis siūlė nebeduodi P. Astrauskui atsakinėti, nes gavo 74 pasiūlymas iš įvairių asociacijų su konkrečiais pasiūlymais, vietoj to buvo „pasakojamos pasakos apie gražią ateitį“, o ne konkretūs atsakymai į konkrečius klausimus. Be to, jei kalbama, kad smulkiausiems už kilogramą moka 15 ct. Tai reikia įvardinti, kuris perdirbėjas tiek moka. Be to, skatinamas ne intensyvus, o ekstensyvus ūkis.
„Turime kalbėti apie tuos 74 pasiūlymus ir ką mes galime įgyvendinti iki sesijos pradžios, kad būtų galima juos įgyvendinti. Turiu pastebėti, kad iš perdirbėjų negavome nė vieno pasiūlymo“, – piktai kalbėjo V. Pranckietis.
Seimo narys Kęstutis Mažeika sakė, kad apmaudu, jog nėra ministro, kuris galėtų pats išdėstyti poziciją, nes ministro ir viceministro pozicijos skiriasi. Pavyzdžiui, nieko neišgirdo apie Pieno įstatymą, apie kurį kalbama pora metų ir norėtųsi atsakymo, kad bus konkretūs įstatymo projektai. Galbūt tai būtų šiaudas, kuris būtų išsigelbėjimas smulkiesiems.
„Daugeliu atvejų sutinku su tuo, ką sakėte. Gal mūsų taktinė klaida, kad neapibūdinome situacijos. Šiandien turime žemiausias supirkimo kainas ir aukščiausias kainas lentynose. Pirmoji krizė sprendėsi įsteigus per „Pienas LT“ kooperatyvą. Dabar turime visą segmentą vidutinių ūkių, kurie nori modernizuotis ir dedame visas pastangas, kad jie nebankrutuotų. Dėl įstatymo pakeitimo – vasario 24 d. susitinkame mes, perdirbėjai Konkurencijos taryba, prekybininkai. Žinau, kad ūkininkai kalbasi ir jei atsiras keli kooperatyvai, kurie bus dideli ir pakeis mastą, viskas keisis. Galvojame ir apie reguliavimą. Laukiame signalo iš ūkininkų. Dabar turime bazinę kainą ir virš 50 proc. kintamąją. Vieniems ūkiams tai palanku, kitiems ne. Jei ūkininkai pasakys, kad ta praktika nenaudinga, imsimės to. Kalbant apie perdirbėjus, mes nesiekiame nė vieno perdirbėjo patraukti iš rinkos. Primenu, kad 2017 m. priimta Pieno strategija, kuri turėjo pasiekti, kad nemažėtų rinkoje pieno, tačiau to nenutiko. Kol kas tik valstybė prisiima atsakomybę, o Estijoje atsidaro nauja gamykla ir konkurencija padidės. Ar visiems užteks vietos? Prašome solidarumo, nes didžiausias smūgis tenka mažiausiems. O lentynose didžiausios kainos, nes 70 proc. išvežame biržinėmis kainomis ir kainomis parduotuvių lentynose kompensuojamos vidaus rinkoje. Kol kas nematome, kad perdirbėjai pasidalintų netektimis“, – sakė ministras Kęstutis Navickas.
Ministras sakė, kad patirtis rodo, jei tik pradedama mokėti parama ūkininkams, žaliavinė kaina iš karto krenta. Visi mechanizmai parengti, tačiau dėmesys telkiamas į tai, kad kitą savaitę būtų rastas bendras sutarimas visų sektoriaus dalyvių. Jei taip nutiks, priemonės bus aktyvuotos.
Raimondas Juknevičius, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas sakė, kad trūksta sistemiškumo, kad bus daroma ir trumpuoju laikotarpiu. Reikia gelbėti smulkius ir vidutinius ūkius. Būtina analizuoti finansavimo šaltiniais, kad už pieną būtų mokama pakankamai. Tai trys šaltiniai: ES pinigai, perskirstymas visoje maisto grandinėje ir Lietuvos nacionalinio biudžeto pinigai.
„ES paramos per kelis mėnesius nesulauksime. Perskirstyti maisto grandinėje pajamas nematau įrankių tą padaryti. Kalbant apie biudžeto pinigus, parama iš jo dažnai atsiduria perdirbėjų kišenėje. Reikia Pieno įstatymo ir aukščiausių institucijų įsitraukimo“, – sakė R. Juknevičius.
Audrius Vanagas, protestus organizuojančio Žemdirbių organizacinio štabo atstovas, sakė, kad norisi dėmesio kas vyksta, nes supirkimo kaina jau sausį buvo 20 proc. mažesnė nei ES vidurkis, vasarį skirtumas bus dar didesnis. Politikai švaisto laiką. Neišsiversime ir be valstybės pagalbos.
„Pergyvenu ketvirtą krizę ir dabar padėti pati sunkiausia. Per du mėnesius kainos krito 45 proc. ir tai dar ne pabaiga, o pieno savikaina išaugo dėl išaugusių žaliavų kainų“, – sakė A. Vanagas.
Jonas Sviderski, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius, siūlė kreiptis paramos į Vyriausybę ir reguliuoti rinką.
„Girdėjau, kad pinigų yra. Mechanizmai, kaip pinigus atiduoti pieno sektoriui, jau yra atidirbti. Nesiskaldykim ūkių į smulkius ir vidutinius. Karvė vienodai nori ėsti ir smulkiame, ir vidutiniame, ūkyje. Lietuvos bankas, kuris atliko tyrimą ir įvardino, kad kainų grandinėje ūkininkai uždirbo daugiausia, suklaidino visuomenę. Riebalų užsiauginome, tačiau negalima sakyti, kad mes labai gerai gyvename. Derybos su prekybininkais neduos rezultatų jei nebus juos įpareigojančių dokumentų ir rinkos reguliavimo mechanizmo“, – dėstė J. Sviderskis.
Egidijus Simonis, Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktorius šiandien išplatintame pranešime spaudai taip apibūdino padėtį pieno sektoriuje:
„2022 metai pieno sektoriui Lietuvoje buvo rekordiniai. Perdirbėjai pagamino daugiau pieno gaminių ir augino pardavimus eksporto rinkose. Į istorines aukštumas pakilusios pieno supirkimo kainos ūkininkams už parduotą žaliavą sunešė didesnes pajamas. Tačiau 2022 metų antrojoje pusėje padėtis pasikeitė. Infliacijos šuolis, sumenkusi perkamoji galia ir ekonominis neapibrėžtumas apribojo lietuviškų pieno produktų eksportą. Kokių pokyčių laukti 2023-aisiai, priklausys nuo pieno gamybos pagrindiniuose eksporto regionuose, geopolitinių ir ekonominių veiksnių.
Augo perdirbimas
Pirmoje 2022 metų pusėje augusi pieno produktų paklausa eksporto rinkose, perdirbėjams leido didinti gamybą ir pardavimus užsienyje. Pernai Lietuvoje perdirbta 3,4% daugiau pieno, nei 2021 metais – 1836,1 tūkst. tonų. 2022 metais įmonės perdirbo 98% iš Lietuvos ūkių supirkto pieno kiekio. Apie 2% lietuviško žaliavinio pieno buvo eksportuota, kai 2021 metais ši dalis siekė 3%. Lietuviškas pienas namų rinkoje liko dėl aukštesnių supirkimo kainų, palyginti su kitų Europos Sąjungos (ES) šalių kainomis. Į pieno produktų eksportą orientuotos šalies įmonės perdirba daugiau pieno, nei Lietuvoje pagamina pieno ūkiai, todėl dalis žaliavos importuojama. Pernai daugiausia iš Latvijos importuoto žaliavinio pieno dalis perdirbtoje produkcijoje siekė 28%.
Pieno produktų kainos struktūra
Praėjusių metų gruodį galutinėje pieno kainoje parduotuvėse prekybininkų dalis šioje kainoje sudarė 29,6 proc., ūkininkų – 28 proc., perdirbėjų – 25 proc. Likusią dalį – 17,4 proc. – sudaro pridėtinės vertės mokestis, jo dalis visų pieno produktų kainoje yra vienoda, rodo Žemės ūkio duomenų centro statistika. Tuo metu sviesto kainoje prekybininkų dalis siekė – 35,5 proc., pieno ūkių – 24,3 proc., perdirbėjų – 22,8 proc. „Tilsit“ sūrių kainoje ūkininkų dalis siekė 34,2 proc., prekybininkų – 31,7 proc., perdirbėjų – 16,7 proc.
Eksportuotas augino supirkimo kainas
2022 metų pirmojoje pusėje eksporto rinkose buvo susiklosčiusi palanki situacija – pieno produktų kainos augo, jų paklausa išliko didelė. Tai leido gaminti daugiau produkcijos ir eksportuoti ją palankiomis kainomis. Augę pieno produktų pardavimai užsienyje leido didinti pieno supirkimo kainas ūkiams Lietuvoje. Tačiau praėjusių metų antrojoje pusėje padėtis eksporto rinkose pasikeitė. Ekonomikos neapibrėžtumas susilpnino pieno produktų paklausą. Pagrindinių biržose prekiaujamų pieno produktų kainos pasaulinėje prekyboje pradėjo sparčiai ristis žemyn. Eksportuotų lietuviškų pieno produktų bendrasis kiekis per 2022 metų vienuolika mėnesių, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2021 metais, sumažėjo 3,6% iki 343,6 tūkst. tonų. Didžiausias eksporto kritimas fiksuotas už ES ribų. Trečiosiose šalyse minimu laikotarpiu lietuviškų pieno gaminių eksportas pagal kiekį susitraukė penktadaliu.
Pieno ūkiams metai buvo geri
Pernai Lietuvoje supirkta 1339,53 tūkst. tonų natūralaus pieno – 0,5% daugiau, palyginti su 2021 metais. 2022 metais vidutinė metinė natūralaus pieno supirkimo kaina siekė 507,7 eurus už toną, kai 2021-aisiais metinis vidurkis sudarė 335,9 eurus už toną. Nors pernai prekinių pieno ūkių skaičius sumažėjo 11,2% iki 14,3 tūkst., juose laikomų karvių skaičius praėjusių metų pabaigoje siekė 208,6 tūkst. – 0,8%daugiau, nei metais anksčiau. Dėl to vidutinis pieninių karvių skaičius viename pieną parduodančiame ūkyje minimu laikotarpiu išaugo nuo 12,8 iki 14,6 karvių.
Situacija Europos Sąjungoje
Europos Sąjungoje 2022 metais sausio-lapkričio mėn. sumažėjo visų pieno produktų eksportas: nugriebto pieno miltelių (-12%), sviesto (-11%), sūrių (-4%), sutirštinto pieno (-15%), nenugriebto pieno miltelių (-19%), išrūgų miltelių (-9%). Bendrasis ES eksportas per vienuolika mėnesių 2022 metais, produktus perskaičiavus į pieno ekvivalentą, susitraukė 10%. Pernai per vienuolika mėnesių ES mažėjo beveik visos pieno produkcijos gamyba: žaliavinio pieno (-0,1%), sviesto (-0,2%), nenugriebto pieno miltelių (-5,7%), sutirštinto pieno (-3,1%), geriamojo pieno (-0,7%), sūrių (-0,9%). Augo dviejų produktų gamyba: nugriebto pieno miltelių (0,4%) ir grietinėlės (0,9%).“
