Kritus grūdų supirkimo kainoms, o trąšoms pingant kur kas lėčiau, žemdirbiai sako, kad, jei padėtis nepasikeis, ūkininkauti naudojant visas reikalingas technologijas bus sudėtinga. Problema aktuali visoje ES. Į tai dėmesį atkreipė ir Europos Komisija, paskelbusi vadinamą trąšų komunikatą. Apie jį kalbėta Seimo Kaimo reikalų komitete.
Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis sakė, kad komunikate kalbama ne apie paramą gamintojams, bet ūkininkams ir geriausia komunikato žinia ta, kad Europa jau nebesako, jog be trąšų užauginsime maisto tiek, kiek mums reikia. Atsirado supratimas, jog be trąšų nieko nebus. Anot jo, mums reikia stabilizuoti kainų augimą, padidinti trąšų prieinamumą ūkininkams ir naudoti paramos priemones.
Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis sako, kad EK pripažįsta, kad dujas galima teikti pirmenybės tvarka, valdžios institucijos galėtų pirkti trąšas ir jas pigiau pasiūlyti ūkininkams bei teikti 450 mln. eurų paramą. Taip pat galima ūkininkams taikyti intervencines priemones, tokias, kaip ekologinį ūkininkavimą, daugiau ankštinių kultūrų, didesnį organinių trąšų naudojimą, kad mažėtų sektoriaus anglies pėdsakas.
„Komisija taip pat priims integruotą planą, kuriuo sieks pereiti prie ekologiškesnių trąšų, biometano gamybos. Siekiama rasti alternatyvius trąšų tiekėjus, kurie pakeistų Rusiją ir Baltarusiją. Taip pat parama pažeidžiamoms šalims, nes trąšos yra pasaulinio masto klausimas“, – pasakojo E. Giedraitis.
E. Giedraitis sakė, kad Lietuvos pozicija – trąšų komunikate daug ilgalaikių sprendimų, tokių kaip platesnis organinių trąšų naudojimas, investicijos į žalio amoniako naudojimą leis pakeisti balansą, tačiau EK komunikate pasigendame artimojo laikotarpio sprendimų, ką daryti šiemet, kai sunkumai patiriami 2023 m. Žemės ūkio rezervo lėšos tam gali būti naudojamos.
Giedrius Mažūnaitis, Chemijos pramonės įmonių asociacijos vadovas sakė, kad asociacija įsitraukusi į šios problemos nagrinėjimą ir matome, kad EK komunikate nėra konkrečių pagalbos priemonių.
„ES trąšų stygiaus nėra, arba jis nedidelis. Tačiau sąnaudos, kurios daro pramonę nekonkurencinga, yra brangi energetika. Komunikate kalbama apie įperkamumą ir nors importas didėja, valstybė turėtų remti ūkininkus ir pati pasirinktų priemones, tik jos turėtų būti taikomos visoje ES. Dabar šalys narės savo ūkininkus remia labai skirtingai. Svarbus dalykas komunikate vadinami žalieji dalykai, tokie kaip žaliasis vandenilis, kurio importas numatytas ir jis būtų įvežtas iš Afrikos ar kitų kraštų. Bijome, kad nuo rusiškos energetinės adatos neperšoktume ant kitos adatos“, – dėliojo G. Mažūnaitis.
Seimo narys Juozas Baublys sakė, kad, pavyzdžiui, pernai Lenkija ūkininkams kompensavo po 50 eurų hektarui dėl brangių trąšų, Lietuva nieko nepadarė ir klausė, ar Lietuva imsis kokių nors priemonių, nes daug žemdirbių tiesiog nepajėgūs įsigyti tiksliosios žemdirbystė įrangos, kuri leidžia mažinti naudojamus kiekius.
„Lenkija brangias trąšas kompensavo tik ūkiams iki 50 hektarų. Apie tai šiemet nesame diskutavę. Komunikate girdime, kad tam galime naudoti europines lėšas ir apie tai reikia kalbėti. Pernai surinktos paraiškos dėl paramos tiksliajam ūkininkavimui nors bijojome, kad ūkininkai nesikreips. Skyrėme 14 mln. eurų, paraiškų buvo 17 mln. eurų ir pritrūko pinigų. Gegužę vėl skelbsime paraiškų priemonę panašiai priemonei“, – dėsto E. Giedraitis ir pabrėžė, kad smulkiesiems ūkiams traktorių ir įrangos ministerija nenupirks, tačiau jie gali jungtis į kooperatyvus, kurie gali teikti paraiškas ir tikisi, kad čia įvyks proveržis.
Kaimo reikalų komitetas pritarė komunikatui ir atkreipė dėmesį į specifinius Lietuvos siūlymus.
Šiuo komunikatu Komisija pristato šiuos vidaus veiksmus:
– Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad, jei dujų naudojimas būtų normuojamas,valstybės narės, laikydamosi Komisijos komunikato „Sutaupytos dujos – saugu žiemą“, savo nacionaliniuose ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose gali teikti pirmenybę nuolatiniam ir nepertraukiamam trąšų gamintojų aprūpinimui gamtinėmis dujomis;
– iš dalies pakeista laikinoji valstybės pagalbos sistema krizės sąlygomis suteikia galimybę teikti specialiąją paramą ūkininkams ir trąšų gamintojams. 2022 m. spalio 28 d. priimtu antruoju daliniu sistemos pakeitimu Komisija padidino viršutines ribotų pagalbos ūkininkams sumų ribas, taip pat padidino lankstumą ir galimybes remti didėjančias išlaidas energijai patiriančias įmones, pavyzdžiui, trąšų gamintojus, taikant apsaugos priemones. Tokia tikslinė pagalba gali būti išplėsta, viršijant šiuo metu šiam sektoriui patvirtintą nedidelę pagalbos dalį. Pavyzdžiui, valdžios institucijos galėtų pirkti trąšas ir siūlyti as mažesnėmis kainomis ūkininkams;
– nacionalinių paramos sistemų tikslais, laikantis taikytinų sąlygų, taip pat gali būti naudojamos lėšos, gautos taikant tokias priemones, kaip tam tikrų elektros energijos gamintojų rinkos pajamų viršutinė riba ir Sąjungos teisės aktuose numatytas solidarumo įnašas;
– Komisija kartu su valstybėmis narėmis išnagrinės, ar tikslinga 2023 finansiniais metais dėl dideles gamybos sąnaudas patiriančių ūkininkų panaudoti 450 mln. EUR vertės žemės ūkio rezervą;
– Komisija išnagrinės ir su valstybėmis narėmis aptars, kaip, siekiant rasti išeitį iš padėties, susijusios su trąšomis, geriausiai pasinaudoti BŽŪP strateginiais planais. Tvaraus tręšimo priemonės turėtų būti įgyvendinamos sparčiai. Komisija ragina valstybes nares užtikrinti, kad pagal persvarstytus planus ūkininkams būtų padedama efektyviau ir tvariau naudoti trąšas (jei iki šiol tokio naudojimo skatinimo priemonių nėra pakankamai numatyta). Komisija palankiai vertins bei pritars tokiems pakeitimams ir užtikrins, kad tokiomis intervencinėmis priemonėmis būtų mažinamas aplinkai kenkiantis maisto medžiagų praradimas ir jam užkertamas kelias;
– Komisija imsis veiksmų, kad padidintų ES trąšų rinkos skaidrumą. Šioje srityje jai padės 2023 m. įsteigsimas naujas rinkos stebėjimo centras. Be to, ji reguliariai organizuos konsultacijas su
uinteresuotaisiais subjektais Europos pasirengimo apsirūpinimo maistu krizėms ir reagavimo į jas mechanizmo EFSCM) ekspertų grupėje;
– siekdama skatinti ES atvirą strateginį savarankiškumą (kaip galimybę ES užsitikrinti maisto tiekimo saugumą) ir nustatyti aukštus tvarumo standartus, Komisija skatins imtis šių su trąšomis susijusių priemonių: o užtikrinti geresnes galimybes gauti organinių trąšų ir maisto medžiagų iš perdirbtų atliekų rautų, ypač regionuose, kuriuose mažai naudojama organinių trąšų;
o remti Europos azoto trąšų pramonės pertvarką, kad šios pramonės pagrindą sudarytų amoniakas, gaminamas naudojant vandenilį iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir iš kito neiškastinio kuro; o užtikrinti stabilią ir veiksmingą atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako andenilio gamybos reglamentavimo aplinką, taip užtikrinant, kad trąšų, gaminamų naudojant atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako vandenilį, rinka galėtų sparčiai vystytis; o remti importo įvairinimą, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo Rusijos; o 2023 m. pradėti gyvendinti naują Europos inovacijų tarybos uždavinį dėl atsparaus žemės ūkio;
– 2023 m. pirmąjį ketvirtį Komisija priims Integruotą maisto medžiagų valdymo veiksmų planą, kurio tikslas – imtis veiksmų ES ir nacionaliniu lygmenimis, kad būtų skatinamas efektyvesnis maisto medžiagų naudojimas, atsižvelgiant į valstybių narių pradinę padėtį ir nulinės taršos tikslą.
