Savaitgalį Lietuvos žemės ūkio taryba (opozicinė žemdirbių organizacija, alternatyva Žemės ūkio ministeriją palaikantiems Žemės ūkio rūmams) išplatino pareiškimą, kuriame sakoma:
„Šios valdžios kadencijos metu įvairios žemdirbių organizacijos ne kartą kreipėsi į šalies pirmuosius asmenis dėl sudėtingos situacijos žemės ūkyje, atkreipdamos dėmesį, kad priimami tik „iš viršaus“ nuleidžiami valiniai, su socialiniais partneriais ir visuomene neišdiskutuoti, poveikio vertinimu nepagrįsti įvairūs gamybą varžantys sprendimai. Tačiau situacija toliau nuosekliai blogėja. Nuosmukį dar labiau pagilino pandemija, ekonominė krizė, Rusijos pradėtas karas Ukrainoje. Tam nebuvo ruošiamasi, net girdint žemdirbių savivaldos perspėjimus.“
Tai, kas vyksta žemės ūkyje, mažmeninėje prekyboje ir maisto pramonėje savo tyrime išdėstė Lietuvos bankas. Analizuoti skaičiai, ne politinės peripetijos.
Ėmęsis tirti, ar maisto kainos pastaruoju metu augo pamatuotai, Lietuvos bankas, pristatydamas analizės rezultatus sako, kad bendrai maisto kainos didėjo panašiu ar mažesniu tempu nei sąnaudos, išskyrus žemės ūkio sektorių.
Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo, kad LB ekonomistai kainų raidą, įskaitant ir maisto kainų raidą, stebi nuolat.
„Svarbu pabrėžti, kad nesiekėme įvertinti individualių kainų lygio pagrįstumo“, – dar prieš pristatydamas įspėjo jis.
Pasiekėme ES vidurkį
Atstovas tikino, kad per 2022 metus Lietuva bus pasiekusi 98 proc. ES maisto kainų lygio.
A. Dabušinskas tikino, kad gamybininkai, prekybininkai susidūrė su sąnaudų didėjimu.
„Makroekonominė aplinka, vartotojų perkamoji galia buvo santykinai palanki perkelinėti sąnaudas į kainas. Tai – viena iš priežasčių, kodėl perkėlimas į kainas įvyko greit, bet jau kai kuriuose sektoriuose“, – sakė jis.
Aiškus laimėtojas
LB atstovas kalbėjo, kad atliktoje analizėje matyti, jog žemės ūkio sektoriaus gamybos sąnaudos didėjo lėčiau nei žemės ūkio produkcijos kainos.
„Pagrindinė žinutė yra ta, kad matome, jog tiek žemės ūkio produktų supirkimo kainos, tiek defliatoriumi įvertintas žemės ūkio produkcijos kainų padidėjimas viršijo sąnaudų padidėjimą“, – išvadas darė jis.
Kaip teigė, žemės ūkio produktų kainų raida Lietuvoje tiesiog atkartoja ES rinkos tendencijas.
„Tai bendros kainų tendencijos persiduoda į Lietuvą, o todėl trumpuoju laikotarpiu ir matyti atotrūkis tarp kainų ir sąnaudų raidos, bet aptarti duomenys rodo, kad 2021-2022 m. tokia sąnaudų raida ir kainos, tokios, kokias matom, turėjo reikšti santykinai gerą ekonominį rezultatą šiame sektoriuje“, – sakė jis.
Maisto pramonės gamybos sąnaudos didėjo panašiu tampu, kaip parduotos produkcijos kainos, išvadas darė LB atstovas.
„Sąnaudos, lyginant su kainomis, pradėjo augti sparčiau ir anksčiau, nei kainos. <...> Tik 2022 m. III ketv. matome, kad metinis kainų augimas pradėjo viršyti sąnaudų padidėjimą“, – sakė jis.
A. Dabušinskas tikino, kad kalbant apie prekybininkus matyti, kad vartotojų lygmenyje maisto produktų kainų augimas judėjo kartu su sąnaudų augimu.
Grūdininkų pelnai
Tai, kad pernai grūdininkams – vienam iš pagrindinių žemės ūkio sektorių – buvo labai geri patvirtina ir „Scandagra“ duomenys.
„600–900 eurų pelnas iš hektaro, parduodant kviečius pernai gegužę, gerokai viršijo įprastą pelningumo vidurkį. Palyginti, parduodant grūdus šiandien pelnas būtų maždaug 3 kartus mažesnis. Prognozės rodo, kad 2023 metais grūdų supirkimo kainos nesugrįš į pernykštes aukštumas. Atvirkščiai, jau kurį laiką stebima kainų mažėjimo tendencija. Dėl to ūkininkai vis dažniau iškelia klausimą, kaip išgyventi 2023-iuosius.“ - pranešime spaudai rašo Aurimas Maršalka, „Scandagra“ agronomas.
Tai, kad šiemet šis sektorius nežinioje, nors pernai gyveno puikiai, patvirtina ir kiti žemdirbiai.
„Dabar kviečiai kainuoja apie 280, manau, kad kitų metų derlius vis tiek kainuos virš 300 eurų. Turiu dar nepardavęs dalį pernykščio derliaus. Ukrainiečiai pasėjo tik 30 proc. žiemkenčių, nes dar turi daug neparduoto dviejų metų derliaus. Vasarojaus derlius būna kur kas mažesnis. Gal tai kainas šiek tiek kilstels“, – viltimis dalinasi ūkininkas Alfredas Bardauskas ir prisipažįsta, kad šiandien jo planai tik vieni – ne plėtra, o paprasčiausiai išgyventi dvejus metus, kol rinka stos į įprastines vėžes.
Ieškoti netradicinių kultūrų neplanuoja. Augindavo spelta veislės kviečius, kurie buvo labai pelningi. Dabar jų niekam nereikia ir teks pirkti granuliatorių, kad iš jų galėtų gaminti kurą.
Aušrys Macijauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas, sako, kad 2023 m. bus „stipraus bangavimo metais“ ir kaip klosis prognozuoti niekas negali. Nors trąšų kainos krenta, kol kas jos vis dar per aukštos, kad pagal javų supirkimo kainas laikytis visų agrotechninių reikalavimų.
Milžiniškos kainų žirklės
Panašioje padėtyje ir pienininkai, kurie jau antrą savaitę protestuoja dėl per mažų supirkimo kainų, dėl kurių nuo vasario dirba nuostolingai.
„Reikia pabrėžti, kad Lietuvos ir Baltijos rinkos išskirtinės, nes Vakaruose perdirbėjai daugiau dirba vietos rinkoje, mes esame eksportuotojai ir gaminame produktus tolimesniam perdirbimui. Tam naudojama 70 proc. pas mus primelžiamo pieno ir dėl to svyravimai biržoje juntami. Prekių parduotuvės lentynose kainos krenta ne taip sparčiai.
Kalbant apie eksportą, kai krenta eksporto kaina, o sandėliuose iš brangaus pieno pagaminta produkcija, pieno perdirbėjai toliau gaminti nebenori“, – aiškina K. Navickas ir sako, kad tada tarsi užtvenkiama pieno upė visame mūsų regione.
Ministras aiškina ir dėl ko pas mus didelis svyravimai, nes žaliaviniuose produktuose kainos pokyčius iš karto pajunta ūkininkai. Su tuo, kad iš karto kenčia ūkininkai, ministerija nenori sutikti. Siekiama, kad svyravimai nebūtų tokie dideli. Pernai mūsų vidutinė supirkimo kaina buvo didesnė nei ES vidurkis, šiemet jau mažesnė ir šios žirklės, pasak K. Navicko, „beprotiškai didelės“.
„Pernai vidutinė supirkimo kaina buvo 507 eurai už toną ir buvo didžiausia per 7 metus. Dabar ji kritusi iki 270 eurų. Tai žemiau savikainos, tačiau tokių svyravimų yra buvę. Mes nesutinkame tik su tuo, kad visa našta dėl neparduotos perdirbėjų produkcijos krenta ūkininkams, ypatingai kenčia smulkieji. Tai reiškia, kad jie gali neparuošti kokybiškų pašarų, pieno kokybė kris, tuo pačiu mažės kaina ir tuo pačiu jie pateks į užburtą ratą“, – aiškina K. Navickas ir sako, jog minimali kaina, kai ūkininkai dar dirba nenuostolingai, tai 300 eurų už toną. Šios ribos jau nesiekiame.
Ūkių skolos mažėjo
„Scorify“ verslo sprendimų vadovė Jurga Tamašauskaitė sako, kad ūkių finansinę situaciją yra sunku vertinti, nes 2022 m. finansinės ataskaitos dar nepateiktos, tad iš turimų duomenų sudėtinga tiksliai įvertinti, kiek sektorius įmonės augo ir kiek naudos turėjo.
„Žemės ūkio sektorius priskiriamas mažiausios rizikos veikloms – šiuo metu tik 5 proc. ūkių vertiname kaip aukštos ir aukščiausios rizikos, per metus tokių įmonių sumažėjo 2 pp. Darbuotojų sektoriuje nuo praeitų metų pradžios sumažėjo 5 proc., o darbo užmokestis išaugo 7 proc. Bendrą skolą „Sodrai“ ūkiai per metus sumažino 31 proc., o atidėtą skolą – 38 proc. „Sodrai“ skolingų įmonių skaičius sumažėjo 8 proc.
Bankrutuojančiomis per metus paskelbtos 7 bendrovės, o likviduojamomis – 60. Sektoriuje šiuo metu veikia 1500 bendrovių.
Vertinant atskiras žemės ūkio veiklas, grūdų ūkius vertintume kaip sėkmingiausius ir tvariausiai augančius – tik 3 proc. jų vertiname kaip rizikingus, „Sodrai“ ūkiai skolingi šiuo metu 30 tūkst. Eur, pusę sumos sudaro atidėta skola, kurią ūkiai per metus sumažino ypač sparčiai – 75 proc.
Pieno ūkiai, tuo tarpu, visi yra vidutinės arba žemos rizikos, darbo užmokestis per metus padidėjo 10 proc. iki 1080 Eur., darbuotojų skaičius išaugo 3 proc. „Sodrai“ skolingos šiuo metu 3 įmonės, tačiau skola yra minimali – 900 Eur.
Daržovių ūkiuose darbuotojų skaičius per metus sumažėjo 6 proc., darbo užmokestis išaugo 17 proc. iki 1435 Eur., praktiškai visi ūkiai taip pat yra vidutinės ir žemos rizikos. Tačiau skola „Sodrai“ išaugo 2 kartus, taip pat augo ir įmonių prašymu atidėta skola. Skolingų įmonių šiuo metu yra 20 – jų skaičius tai pat išaugo“, – komentuoja J. Tamašauskaitė.
