Šalnos ir šalčiai – ne vienas ir tas pats. Staiga patirti minusinę temperatūrą po užsitęsusio šilto ir lietingo rudens augalams reiškia viena, o kęsti žiemą spaudžiančius šalčius – visai kas kita. Skirtingos aplinkybės lemia skirtingą pagalbą augalams. Šįkart pasistengsime paaiškinti, kaip vienu ir kitu atveju pasirūpinti sodo augais.
Užėjo rudeniniai šalčiai, bet sniegas dar neiškritęs: ką daryti?
Akivaizdus rudenio šalčių požymis – balas aptraukiantis, tačiau per dieną nutirpstantis ledas. Kai iki vakaro ledas nebenutirpsta, vadinasi, prasidėjo šalčių sezonas, rašoma portale „Supersadovnik“.
Rudenį ir žiemos pradžioje, net kai paspaudžia šaltukas, tačiau dar nepasnigę, o augalai kaip reikiant neapšildyti, geriau be reikalo jų nejudinti, o tiesiog tęsti dengimo prieš žiemą darbą.
Dėmesio! Rudenį, kai ima šalti, bet dar nesninga, pavojų augalams kelia:
• laistymas šiltu vandeniu,
• laužų kūrimas,
• apdėjimas neperpuvusiu mėšlu, didinančiu dirvos temperatūrą,
• apipurškimas „Epin“ ir „Crkon“ preparatais.
Rudenį augalai pereina į žiemos ramybės būseną, tačiau aktyviai stengiantis juos sušildyti gali nubusti dalis iš vėlai susiformavusių pumpurų išaugusių ūglių.
Šalnos (trumpam nekrentanti temperatūra) savaime nepavojingos net ir tuo atveju, jei sniego dar nėra, kadangi žemė vis tiek nespėja įšalti. Nerimauti reikėtų tik tada, jei sniegui dar neiškritus kelias dienas iš eilės laikosi –15 laipsnių ir žemesnė temperatūra. Būtent nuo tokių žiemos pradžioje užeinančių besniegių šalčių augalai dažniausiai ir nukenčia.
Jei augalai dar neapdengti, o naktimis užeina šalnos, pernelyg nerimauti nėra jokio pagrindo. Kelias paras, kai temperatūra naktį nukrenta iki –5 ar –7 laipsnių, ištveria net šilumą mėgstantys sodo augalai. Nepamirškite, kad specialistai augalus apdengti rekomenduoja tik tada, kai temperatūra net dieną jau nepakyla aukščiau 0, o dirva įšąla per 3–5 cm. Jei augalus uždengsite per anksti, jie gali pradėti šusti.
Pirmiausia reikia pasirūpinti per einamuosius metus pasodintais augalais: jie – patys pažeidžiamiausi, nes gali būti nespėję pakankamai sutvirtėti. Pirmaisiais metais apdengti gali tekti ir paprastai sėkmingai peržiemojančius augalus: ant kupstų pasodintas obelis, jaunas braškių plantacijas, netgi alyvas ir vinvyčius.
Priedanga tampa ypač aktuali, jeigu dirva molinga. Molinga dirva gerai sulaiko vandenį, todėl labiau ir greičiau įšąla, be to, lėčiau atitirpsta. Į tokią dirvą pasodintiems augalams, ypač žemesnėse vietose, kuriose užsilaiko šaltas oras, pavasarį prireikia ganėtinai daug jėgų, kad atsigautų.
Kaip apdengti augalus žiemai
Žiemai augalus reikia apdengti taip, kad priedanga sulaikytų kuo daugiau sniego, kai tik jis iškrenta. Patartina naudoti eglišakes, stiebus, laužytas šakeles ir apdėti jas lapais, kad pirmąjį sniegą kuo mažiau pustytų vėjas. Kaip dangalas, geriausiai tinka ąžuolo lapai: jie nepūva, be to, dėl specifinių savybių saugo nuo puvimo apdengtus augalus. Vis dėlto lapai turi būti sausi ir dengti jais reikia tada, kai nelyja.
Lapų sluoksnis nuo sniego svorio ilgainiui sukrenta. Deja, pavasariop po tokia priedanga augalai gali pradėti šusti. Siekiant sumažinti šią grėsmę, rekomenduojama naudoti iš lentučių sukaltus karkasus. Karkasus gali atstoti ir apverstos daržovėms skirtos medinės dėžės. Ant karkasų paberti lapai neišsisklaido ir nesusiguli. Dengiant augalus galima panaudoti ir tolį, ruberoidą, maišinį audinį, agrotekstilę. Be lapų ir eglišakių, kaip dangalui tinkamas medžiagas galima naudoti ir durpes, pjuvenas, skiedras, drožles, kankorėžius, puvenas. O štai šiaudų ir sausos žolės naudoti nepatartina: šios medžiagos gali privilioti peles.
Ką daryti, jei žiema nusimato be sniego
Pagrįstą pavojų kelia tik pavasarinės besniegės šalnos ir stiprūs šalčiai, užeinantys nutirpus sniegui. Ar šaltis pakenks augalams, priklauso nuo drėgmės. Iš oro ant augalų ir dirvos besikondensuojant drėgmei, išsiskiria šiluma ir temperatūra kartais pakyla tiek, kad augalams kylanti grėsmė sumažėja. Kita vertus, kai ilgai laikosi sausi orai, drėgmė iš dirvos pasišalina ir taip pašalinama dalis šilumos. Jei tiktai turite galimybę tokią žiemą atvažiuoti į sodą, apklokite dvigubu agrotekstilės sluoksniu šilumą mėgstančius, taip pat alpinariumuose pasodintus augalus, braškių lysves, prieš žiemą pasodintų augalų vagas, apsukite jaunų medelių kamienus. Agrotekstilę klokite laisvai, tarsi drapiruodami, kad tarp jos sluoksnių laisvai cirkuliuotų oras. Atminkite, kad medžiaga neturi gulėti ant augalų.
Jei kai kuriose sodo vietose dar yra minkšto (jokiu būdu ne apledėjusio) sniego, imkitės „sniego sulaikymo“ darbų. Jei sniego nėra ir nenusimato, lepiausius augalus teks apdėti storu mulčio sluoksniu (ankstyvą pavasarį jį būtina pašalinti). Toks mulčias kaip šiaudai, pušų spygliai ir medžio skiedros, padeda išsaugoti šilumą ir drėgmę.
Kadangi besniegių žiemų tenka sulaukti vis dažniau, vertėtų pamąstyti apie tam tikras pertvarkas sode. Tarkim, lepių, pretenzingų augalų kitąmet geriau nesodinkite atviruose plotuose arba papėdėse (žemose vietose), kur telkiasi šaltas oras. Augalais užsodintas lysves gali apsaugoti šalia esančios tvoros, akmenys ir krūmai. Jei aplink sklypą auga medžiai, iš dirvos bus pašalinama mažiau šilumos, taigi, net per ankstyvas rudens šalnas jos temperatūra išliks pakankama ir augalai bus apsaugoti nuo iššalimo.
