Plačiau apie rudenį įvykusius pokyčius čia.
Žemės ūkio ministerija vasario 1 d. šaukia Pieno tarybą, kurioje akis į akį susitiks ūkininkai, perdirbėjai ir politikai. Iki tol situacijos pieno rinkoje ministras Kęstutis Navickas nekomentuoja.
Pieno perdirbėjai pieno supirkimo kainų pokyčių ateityje nekomentuoja – kalbėti apie tai draudžia Konkurencijos įstatymas.
„Pieno supirkimo kainų kritimas mums labai atsilieps. Galbūt tai lengviau pakels mažesni ūkiai. Didiesiems, kurie investavo į modernizavimą, bus sudėtinga. Dabar už natūralų pieną mokama 35 ct ir tai savikainos riba, o mūsų žiniomis, nuo vasario dar laukia kritimas.
Maži ūkiai, kurie investuoja ne tiek daug, tą pakels lengviau, nes jų savikaina mažesnė“, – aiškina Petras Puskunigis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių viceprezidentas, Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės, laikančios 1200 melžiamų karvių ir per parą gaminančios 37 t pieno, vadovas.
„Nesuprantu, kodėl perdirbėjai mus taip žudo ir ką jie darys, kai neliks žaliavos. Vėl mėginsime vežti į Lenkiją“, – retoriškai klausia P. Puskunigis.
Jis neslepia, kad pernai metų pienininkystės finansiniai rezultatai buvo geriausi per visą bendrovės istoriją, nes kylant kainoms naudojo prieš metus ar dvejus sąlyginai pigiai pagamintus pašarus. Tai šio verslo sėkmė, kad verslo sėkmė priklauso ne nuo vieno sezono. Tačiau, situacijai pasikeitus, gali būti ir nuostolingas ciklas. Kokie bus rezultatai šiemet, kai pašarai jau gaminti brangiai, kol kas niekas negali pasakyti.
Tiesa, tiesiogiai lyginti lietuviškų ir vokiškų supirkimo kainų negalima, nes pas mus galutinė kaina ne, tarkime, 35 centai už kilogramą, kaip dabar skelbiama. Nuvežus žaliavą į gamyklą, jos kiekis padauginimas iš koeficiento – riebalų kiekio piene – ir tai vidutiniškai 1,2-1,3 karto daugiau.
Atitinkamai ir sumokama kaip už didesnį pieno kiekį. Tačiau tai taikoma geros kokybės žaliavai. Koeficientas gali būti ir 0,9 – tai reiškia, kad nuvežęs kilogramą prasto pieno gausi pinigus tik už 900 gramų. Būtent padauginus kainą, kurią skelbia pas mus, iš šio koeficiento, ir bus europinė kaina, nes ten skelbiama tik tokia. Kartais ūkininkai mėgina manipuliuoti ir lygina tarkime, vokišką supirkimo kainą su koeficientu ir lietuvišką be jo. Skirtumai tada atrodo milžiniški. Su koeficientu skirtumas kur kas mažesnis.
„Dėl to mes geriname pašarus ir stengiamės laikyti kuo produktyvesnę bandą. Įdarbiname selekcininkus. Mums karvių racionus jau daugiau kaip 10 metų sudarinėja profesorius. Tik taip galima dirbti pelningai, nes realiai ir gyvename iš kokybės – to koeficiento“, – subtilumus aiškina P. Puskunigis.
P. Puskunigis sako, kad pernai trąšos brango 4-5 kartus, degalai dvigubai. Savikaina bus 25 proc. didesnė nei 2021 m. Tačiau dalis pašarų buvo gaminti naudojant pigesnes trąšas. Kiek gamyba kainuos šiemet dar sunku spėti. Ne visuose ūkiuose 35 ct už kilogramą dengia savikainą. Dėl to kai kurie mažesni, kuriems nusibodo balansuoti ant pelningumo ribos, traukiasi.
„Karvė pieną pradeda duoti tik trečiais gyvenimo metais“, – apie tai, kad tai ne greitas procesas aiškina P. Puskunigis.
Žemės ūkio ministerijos komentaras apie rinką:
„Pieno produktų rinkai būdingi dideli kainų svyravimai. Po dvejų metų pieno kainų augimo (2022 metų spalį buvo pasiektas aukščiausias kada nors fiksuotas pieno produktų ir pieno supirkimo kainų lygis Lietuvoje – spalį vidutinė pieno supirkimo kaina siekė 553 Eur/t), praėjusių metų pabaigoje, nuo lapkričio mėn., pieno supirkimo kainos pradėjo kristi.
2022 m. gruodžio mėn. pieno supirkimo kaina buvo 509,5 Eur/t, per mėnesį ji sumažėjo 6,7 proc. Supirkimo įmonių pateiktais duomenimis, sausio mėn. vidutinė pieno (bazinių rodiklių) kaina mažėja apie 7 proc. (numatoma vidutinė pieno (bazinių rodiklių) kaina apie 358 Eur/t). Per tris mėnesius (lapkritį-sausį) vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina mažėja apie 17 proc. Pieno produktų ženklus kainų išaugimas (per 2022 m. pieno produktų mažmeninės kainos išaugo 47,4 proc.), mažina šių produktų vartojimą ir dar labiau sunkina situaciją.
Pieno supirkimo kainos seka paskui pieno produktų kainų pokyčius. ES rinkoje aukščiausias pieno produktų kainų lygis buvo fiksuotas praėjusių metų vasarą, kuomet sviesto kaina siekė per 7200 Eur/t, lieso pieno miltelių – per 4000 Eur/t, išrūgų miltelių – 1400 Eur/t. Tačiau nuo rudens stebimas pieno produktų kainų kritimas (sviesto kainos mažėja nuo spalio vidurio, lieso pieno miltelių – nuo vasaros pabaigos) ir 2023 m. 2-ąją savaitę sviesto kaina siekė 5410 Eur/t (kainų kritimas, palyginti su vasarą fiksuota kaina, yra 25 proc.), lieso pieno miltelių – 2750 Eur/t (kainų kritimas atitinkamai – 31 proc.), išrūgų miltelių – 850 Eur/t (kainų kritimas atitinkamai – 39 proc.).
Pažymėtina, kad šių produktų kainos yra mažesnės, palyginti su praėjusių metų atitinkamą laikotarpį buvusiomis kainomis. Sūrių kainos taip pat mažėja, tačiau jų kainų lygis išlieka aukštesnis negu tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.“
Pienininkai – situacija sudėtinga
Pasak pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktoriaus, Egidijaus Simonio, remiantis teisės aktais, komentuojamos tik tos pieno supirkimo kainos, kurias oficialiai yra paskelbęs Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.
„Žaliavinio pieno supirkimo kainoms lemiamą poveikį daro konkurenciniai veiksniai globalioje rinkoje, kurios dalimi yra ir Lietuva. Pasaulinė pieno rinka įžengė į sudėtingą ir neapibrėžtą laikotarpį – kokie bus tolimesni pokyčiai, priklausys nuo pieno gamybos pagrindiniuose eksporto regionuose, geopolitinių ir ekonominių veiksnių“, – pažymi E. Simonis.
2022 metų spalį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Lietuvoje pasiekė visų laikų rekordą – 55 centus už kilogramą, o gruodį kainą sumažėjo apie 7 proc. – iki 51 cento. Tačiau metinė pieno kaina gruodį išliko penktadaliu didesnė, nei 2021 metų gruodį.
Daugiausiai mūsų šalyje pieno parduodantiems stambiems tiekėjams už natūralų pieną perdirbėjai gruodį mokėjo beveik 55 centus už kilogramą. Panaši kaina mokama daugeliui ES pieno ūkių.
Mažėjant vartojimui, reikšmingi kainų pokyčiai stebimi pasaulinėje pieno produktų prekyboje – didmeninės produktų kainos mažėja JAV, Europos ir Naujosios Zelandijos biržose. Lietuva yra eksportuojanti pieno produktus šalis, užsienio valstybėse parduodanti per 60 proc. pagamintų pieno produktų. Todėl žaliavinio pieno supirkimo kainoms lemiamą įtaką daro konkurenciniai veiksniai eksporto rinkoje.
2022 metų pirmoje pusėje eksporto rinkose buvo susiklosčiusi palanki situacija – pieno produktų paklausa išliko didelė, tai leido gaminti ir eksportuoti daug palankiomis kainomis. Augę pieno produktų pardavimai užsienyje leido didinti pieno supirkimo kainas ūkiams.
Tačiau praėjusių metų pabaigoje pieno produktų paklausa eksporto rinkose susitraukė, sumažėjo ir produktų kainos pasaulinėje prekyboje. Pagrindinėse pasaulio biržose, kuriose prekiaujama pieno produktas, kainų mažėjimas stebimas ir šių metų sausį.
Dėl prastėjančios ekonomikos situacijos lėtėjant vartojimui, lietuviškų pieno produktų eksportas pastebimai mažėja.
EK duomenimis, per 2022 metų 11 mėnesių lietuviškų pieno produktų į ne Europos Sąjungos šalis eksportuota 20,5 proc. mažiau nei 2021 metais tuo pačiu metu – 59,8 tūkst. tonų.
Lietuviškų pieno produktų eksportas taip pat lėtėja mūsų šalies pienininkams svarbioje ES vidaus rinkoje.
Menkstantį lietuviškų pieno gaminių eksportą lėmė su kitomis šalimis neproporcingai pernai išaugę gamybos kaštai Lietuvoje. Mūsų šalyje drastiškai išaugus infliacijai, žaliavinio pieno supirkimo bei energijos kainoms, perdirbėjų gamybos išlaidos pernai didėjo dukart, o kai kurie gamybos kaštai – net 4 kartus.
